Finnish terve "sound, healthy", Slavonic *sъdorvь "id.", and Lithuanian tervetis "recover, mend, convalesce"

LTGiliai įsitikinęs, Valentinas Kiparskis (Valentin Kiparsky) yra teigęs, kad suomių terve (jaust.) „labas“, terve (būdv.) „sveikas, stiprus“ ir jo atitikmenys estų kalboje terve, lyvių kalboje tiera bei vodų kalboje terve yra kilę iš suomių kalbos žodžio terva „derva“. Jų semantinis vystymasis buvęs panašus į slavų prokalbės žodžio sъdorvъ „sveikas, stiprus“, kurio -dorvъ komponentas etimologiškai sutampa su lietuvių kalbos žodžiu darvà „pleištas, rastas, derva“ ir latvių kalbos žodžiu dar̃va. Mokslininkai sutaria, kad suomių kalbos terva, kaip ir jo atitikmenys kitose baltų finų kalbose, pavyzdžiui, karelų terva, estų tõrv, lyvių tēra ir vodų terva, yra baltų prokalbės žodžio dervā skoliniai. Straipsnyje pateikiami aiškinimai apibendrinami tuo, kad yra nemažai pagrindo tikėti, jog nei suomių kalbos terve, nei jo atitikmenys estų kalboje terve, lyvių kalboje tiera ir vodų kalboje terve, nei slavų prokalbės sъdorvъ eetimologiškai neturėjo nieko bendro su medžio (ąžuolo) pavadinimu. Suomių kalbos žodis terve, kaip ir jo atitikmenys kitose baltų finų kalbose, greičiausiai skolinimosi būdu kilo iš rytų baltų kalbos žodžio (s)tervas „sveikas, stiprus, visas“. Greičiausiai egzistavo būdvardžiai tervas ir stervas „sveikas, stiprus, visas“ greta lietuvių kalbos tarmėse buvusių veiksmažodžių tervetis „atsigauti, pagyti“ ir stervetis „atsigauti, atgauti jėgas“. Etimologiniai lietuvių kalbos žodžio (s)tervas atitikmenys galėtų būti slavų prokalbės būdvardis storvъ “sveikas”, lenkų kalbos žodis strowy, viršutinės ir žemutinės sorbų kalbos žodis strowy ir slovėnų kalbos žodis stràv. Tuo tarpu etimologinis lietuvių kalbos veiksmažodžių tervetis ir stervetis atitikmuo greičiausiai yra tocharų kalbos tsārv “įsidrąsinti, paskatinti, paguosti, nuraminti, padrąsinti”.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Finougrų kalbos; Kalbų kontaktai; Reikšmė; Semantinė raida; Slavų kalbos; Sub. suo. terve; Sveikas etimologija; Vediniai; Veiksmažodis tervėti; Verb. lie. tervėtis; Baltic languages; Derivative; Etymology; Etymology of sveikas; Finn. terve; Finno-Ugric languages; Language contacts; Lith. verb tervėtis; Meaning; Semantic development; Slavonic languages; Verb tervėti.