LTStraipsnyje aptariama tautiniam tapatumui kylančios grėsmės ir jų įveikimo galimybės visuotinės globalizacijos sąlygomis. Parodoma, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausiems tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams – kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui Aptariamos laisvės ir tautinio identiteto stiprinimo trajektorijos. Pirma, tai kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės pozicijos santykiuose su ES, efektyvaus ir kryptingo ekonominių interesų, atliepiančių gyvybinius tautos , atskirų jos grupių savisklaidą, ginimas. Trečia, aktyvesnis politinių interesų ginimas ES, ieškant partnerių, kurių interesai su mūsiškiais sutampa ir tokiu būdu įmanu pelnyti didesnį palankumą ir palaikymą. Ketvirta, įgyvendinimas politinės savivaldos principo, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Tokiu būdu mažinamas atotrūkis tarp valdžios ir gyventojų, mažintų ir piliečių nepasitikėjimą valdžia , didintų jos atsakomybę ir atsiskaitomumą ją išrinkusiems. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvė; Globalizacija; Tautinis tapatumas; Tautinės vertybės; Vertybinis pliuralizmas ir reliatyvizmas; Kultūros vartojimas; Kalba; Valdantysis elitas; Galios elitas; Individualizmas; Freedom; Globalization; National identity; National values; Value pluralism and relativism; Cultural commoditization; Language; Governing elite; Power elite; Individualism.
ENThe article discusses the threats arising to national identity under conditions of globalisation and the chances of overcoming them. It demonstrates that globalisation has a major effect on the three most important safeguards of national identity and freedom: language, and economic and political independence. Ways of strengthening freedom and national identity are discussed. These are: 1. Respecting and supporting our national language and culture and other national values; which means not just protecting our own values, but making them open and accessible to other cultures (cultural exchange). 2. Refraining from adopting a servile attitude toward the EU; with an effective and purposeful defence of economic interests that responds to the vital self-development interests of various groups and the nation as a whole.. 3. A more active defence of Lithuania’s political interests in the EU, seeking partners whose interests correspond with ours and with home it is therefore feasible to establish good relations and mutual support. 4. Implementation of the principle of political autonomy, which would be based not so much on a formal electability of governments at all levels, but would be based on a desire to preserve national identity and national culture, which are precisely want nurture a civil society. This would reduce the gap between the government and the people. It would also reduce the people’s mistrust of the government, making the government more accountable to its electors. [From the publication]