Indo-European *men- and *tel-

LTStraipsnyje diskutuojama apie dvi indoeuropiečių kalbos žodžių šaknis men- ir tel ir jų kilmę. Daugelyje indoeuropiečių kalbos etimologijos žodynų yra įrašų apie šaknį men- „galvoti, prisiminti“. Taip pat yra daug veiksmažodžio formų, turinčių reikšmę „aistringai trokšti, tikėtis, geisti“ bei susijusių vardininko formų, turinčių reikšmę „aistra, troškimas, geidimas, meilė“. Jos tradiciškai laikomos šios šaknies vediniais, pavyzdžiui, sanskrito man- „tikėtis ar geisti“ (taip pat „galvoti“) , manas- „dvasia, aistra“ (taip pat „protas, intelektas, pojūtis“), manā́ „pasišventimas, prisirišimas, aistra“ ir kt., senosios airių menn- „trokšti“, menme „jausmas, troškimas“ (taip pat „protas, inteligencija“), senosios aukštutinės vokiečių minna „meilė“, velsų mynnu „troškimas, valia“, kornų mynnes „valia“, senosios anglų myne „troškimas, meilė, švelnumas“ (taip pat „atmintis“), mynle „troškimas“ ir t.t. Teigiama, kad visos šios formos yra susiję, bet nė viena iš jų nereiškia galvojimo. Straipsnyje siūloma šias formas atskirti nuo indoeuropiečių prokalbės men- „galvoti, prisiminti“ ir sieti su kita neatpažinta šaknimi men- „aistringai trokšti“, „aistringas troškimas, aistra, geismas“. Tokiu atveju indoeuropiečių prokalbėje būtų dvi atskiros šaknys, kurių forma identiška, bet reikšmė skirtinga. Kita straipsnyje aptariama šaknis tel „palikti, paleisti“. Jos kilmei aiškinti straipsnyje pasitelkiamos sanskrito, kašmyrų, senosios islandų, norvegų, senosios anglų ir kitų kalbų formos, kurios, autoriaus nuomone, yra susijusios su indoeuropiečių prokalbės kamienu tl-eu-, vediniu iš tel-.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Fonetika; Indoeuropiečių kalbos; Rekonstrukcija; Semantika; Etymology; Indo-European languages; Indoeuropean languages; Phonetics, semantics; Reconstruction.