LTEsamojo tiesioginės nuosakos laiko „esmi“ (esmì, esì, esmè, estè, ẽsti) tipo veiksmažodžių formos gana dažnai aptinkamos senuosiuose lietuvių dokumentuose. Be es- paradigmos, dar aptinkamos ei- (eimì, eisì, eimè, eitè, eĩti), ė̃d- (ė́mi, ė́si, ė́me, ė́ste, ė́sti), dúo- (dúomi, dúosi, dúome, dúoste, dúosti) ir daug kitų veiksmažodžių. Lietuvių kalbos „esmi“ kilęs iš indoeuropiečių „ésmi“ ir pratęsia archajinio tipo veiksmažodžių asmenavimą. Straipsnyje teigiama, kad ankstyvajame lietuvių kalbos istorijos laikotarpyje atematinių veiksmažodžių paradigma buvo plačiai paplitusi. Tačiau kai kuriais atvejais galima sakyti, kad ši paradigma atsiradusi kaip naujovė lietuvių ar baltų kalboje. Straipsnyje pateikiama svarstymų, kurie rodo, kad atematinių veiksmažodių paradigma buvo gana produktyvi ankstyvajame lietuvių kalbos laikotarpyje. Senesniuose dokumentuose šios paradigmos formos aptinkamos daugelyje veiksmažodžių. Tačiau net ir senuosiuose tekstuose kartais atematinės ir tematinės formos vartojamos pagrečiui. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje retai aptinkamos tokios formos kaip „esti dienos, kai lyja“. Šią paradigmą keičia „esù“, „esì“, „ẽsame“, „ẽsate“. Straipsnyje pristatomas naujoviškas požiūris į tokio tipo formas, remiantis Dunkelio (George Dunkel, 1998) tyrimu. Teigiama, kad šis naujas požiūris galėtų paaiškinti, jog lietuvių kalbos „esù“ nėra atsiradęs „esmi“ pagrindu: „esmì“ atspindi esamojo laiko tiesioginės nuosakos paradigmą, o „esù“ kyla iš tariamosios nuosakos esamojo laiko. Todėl labai tikėtina, kad abi formos galėjo būti vartojamos pagrečiui, nes jų kilmė skirtinga ir jos funkciškai buvę atskiros formos.Reikšminiai žodžiai: Atematinis veiksmažodis; Atematinė šaknis; Esamasis laikas; Indoeuropiečių kalbos; Kilmė; Senoji lietuvių kalba; Tematinė šaknis; Veiksmažodžiai esmi ir esu; Athematic root; Athematic verb; Indo-European languages; Lithuanian; Old Lithuanian; Origin; Present tense; Thematic root; Verbs esmi and esu.