Psichoterapijos veiksmingumo kokybinė analizė: vyrų ir moterų terapinių veiksnių refleksija : disertacija

• eLABa: disertacijos tekstas

LTTiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu.Reikšminiai žodžiai: Psichoterapija; Terapiniai veiksniai; Lytis; Psychotherapy; Therapeutic factors; Gender.

ENGender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study.

• Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta / Gražina Gudaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 191 p.
• Savižudybės tema Lietuvos kine 1991-2018 m / Jokūbas Vilius Tūras. Ars et praxis. 2020, 8, p. 93-104.