Tarptekstinis dialogas XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio lietuvių lyrikoje: "Blogio gėlių" vaikai

LTXX amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidury, po tris pokario dešimtmečius trukusios tylos, Charles‘o Baudelaire‘o kūryba vėl įsiveržė į lietuvių literatūros teritoriją – tai apreiškė net kelių lietuvių poetų – Gražinos Cieškaitės, Almio Grybausko, Onės Baliukonytės, Gintaro Patacko eilės bodleriškais motyvais. Straipsnio tikslas: šios staigios prancūzų dainiaus intervencijos analizė, atidžiai tiriant konkrečias jos apraiškas. Baudelaire‘ui skirti lietuviški eilėraščiai inicijuoja terptekstinį dialogą, kurio esmė ir pagrindas – pirminės medžiagos (Baudelaire‘o temų, motyvų, įvaizdžių) modeliavimas, perkūrimas, interpretacija. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas toms perkūrimo strategijoms, kurios yra bendros visiems lietuvių autorių bodleriškiems eilėraščiams: jų analizei pasitelkiama prancūzų komparatyvistų siūloma tarptekstinio tyrimo metodika. Tyrinėjimas leidžia daryti išvadą, kad transformuota prancūzų dainiaus kūrybos medžiaga padėjo formuoti ir reikšti keturių minimų lietuvių poetų literatūrinę poziciją. Pastaroji didžia dalimi sutampa su ištisos poetų kartos pasaulėjauta. Baudelaire‘o poezijos aktualumas liudija šiam laikotarpiui naują kultūros kontekstų kryptį, tačiau nereiškia tiesmukiškos įtakos ar mėgdžiojimo. Bodleriški įvaizdžiai, suaugę su lietuviškomis realijomis, geba reikšti savitą lietuvių poetų meninį pasaulį, perteikti paradoksalią sovietmečio būtį ir gilų vidinį maištą. Daroma išvada, kad savo energija ir svarba Baudelaire‘o intervencija į lietuvių literatūrą XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje ženklina naują prancūzų poeto recepcijos mūsų krašte etapą.Reikšminiai žodžiai: Recepcija; Intertekstinė analizė; Komparatyvistinis veiksmas; Išnirimas; Paslankumas; Iradiacija; Perkūrimas; Gėlės; Kraujas; Sparnai; Viršūnės ir bedugnės; Judesio ir sąstingio motyvai; Reception; Intertextual analysis; Recreation; Allegory; Motives of flowers; Blood; Wings; Summit and precipice; Movement and stagnation.

ENIn the middle of the 1970s, after the silence that lasted for three post-war decades, Charles Baudelaire's work again started influencing Lithuanian literary theory. This was revealed in the works of several Lithuanian poets: Gražina Cieškaitė, Almis Grybauskas, Onė Baliukonytė, and Gintaras Patackas, whose poetry was based on Bolder motives. The purpose of the article is to analyze this sudden intervention of this French poet, and careful analysis of the concrete manifestation. The Lithuanian poems dedicated to Baudelaire initiate an inter-textual dialogue, whose essence and basis is the primary material (Baudelaire's themes, motives, visions) simulation, recreation, interpretation. In the article, the main attention is dedicated to those recreation strategies that are common to all Bodleric poems written by Lithuanian authors: for their analysis we use the inter-textual analysis methodology proposed by French comparativists. The analysis allows us to conclude that the transformed materials of the French poet helped to form and express the literary position of these four Lithuanian poets, which, for most part, coincides with the world view of an entire generation of poets. The relevance of Baudelaire's poetry witnesses that a new cultural context direction is characteristic of that period, however, it doesn’t mean a forthright influence or imitation. The Bodleric images, amalgamated with the Lithuanian realia, are capable of expressing the peculiar artistic world of Lithuanian poets. The conclusion is made that their energy and the important intervention of Baudelaire's into Lithuanian literature of the 1970s, marks a new stage of the acknowledgement of the French poet in our country.