LTŽemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801-1875) yra laikomas hagiografinės literatūros lietuvių kalba pradininku. Jo paskelbti du hagiografiniai veikalai išsiskiria stiliaus originalumu ir individualumu. Lietuvių literatūros istoriografijoje šie veikalai yra jungiamoji grandis tarp ankstyvosios didaktinės ir grožinės lietuvių literatūros. M. Valančiaus hagiografinės literatūros korpusą neseniai papildė du iki šiol nežinoti rankraštiniai veikalai – „Žyvatų šventųjų II“ (1864) ir „Darbai šventųjų“ (1874-1875) bei pastarojo kopija. Tekstai tarpusavyje susiję, rankraščių istoriją yra palietusios ir socialinės-politinės laikotarpio aplinkybės. Naujieji M. Valančiaus hagiografiniai veikalai gerokai praplėtė lietuvių hagiografinės literatūros korpusą, praturtino autoriaus kūrybinę biografiją, papildė lietuvių literatūros istoriją nauja informacija, paskatino lietuvių grožinės literatūros atsiradimą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Hagiografiniai veikalai; Hagiografinė literatūra; Istorija; Istorinės aplinkybės; Istoriografija; Kūrybinė biografija; Literatūra; Rankraštis; Stilistika; Tekstologija; Vyskupas Motiejus Valančius; 19 amžius; Žemaitija (Samogitia); 19th century; A creative biography; Bishop Motiejus Valančius; Hagiographic literature; Hagiographical works; Historiography; History; Lithuanian literature; Manuscript; Samogitia; Stylistics; Textualism; The historical background.
ENThe Samogitian bishop Motiejus Valančius (1801-1875) was a pioneer in the field of hagiographic literature in the Lithuanian language. His two published "acta sanctorum" stand out for the originality and individuality of their style. In the historiography of Lithuanian literature, these works link early didactic literature and later fiction. His corpus has recently been expanded by newly-discovered manuscripts of hagiographic stories: "Žyvatai šventųjų II" (The Lives of the Saints II, 1864), "Darbai šventųjų" (The Works of the Saints, 1874-1875), and a copy of the latter. The texts are interrelated and were affected by the sociopolitical circumstances of the period. They considerably expand the earliest Lithuanian corpus of "acta sanctorum", enrich the creative biography of their author, and add new information to the history of Lithuanian literature, especially to the emergence of Lithuanian fiction. [From the publication]