Fenomenologinis, hermeneutinis ir recepcinis teksto interpretavimas

LTStraipsnio pradžioje aptariamos svarbiausios E. Husserlio fenomenologijos idėjos: dekartiškosios tradicijos reforma, subjekto/objekto dualizmo kvestionavimas ir jų koreliacijos analizė, deskriptyvinio ir eidetinio suvokimo formos, prasmių horizonto susiliejimo galimybės. Nurodoma, kaip R. Igardeno fenomenologinės idėjos buvo pritaikytos literatūros kūrinio skaitymui. Taip pat pat nurodoma fenomenologijos korekcija M. Haideggerio ir H. G. Gadamerio darbuose, ją labiau susiejant su lingvistikos, hermeneutikos, recepcijos, kultūros komunikatyvumo problemomis. Akcentuojamas hermeneutinės fenomenologijos paveikis literatūrologijai ir kritikai: kaip atsisakant genetinių, biografinių, psichologinių tyrimų tradicijos buvo pereita prie tekstinės formalistinės, recepcinės, interpretcinės ir dialoginės tyrimų koncepcijos. Išvardinamos svarbiausios šio pokyčio metu susiformavusios literatūrologinės mokyklos: Ženevos (G. Poulet, J. Starobinski, G. Bachlard), prancūzų fenomenologijos (M. Merleau-Ponty, M. Dufrenne), semiotikos (M. Riffaterre), egzistencializmo (P. Sartre, P. Ricoeur), vokiečių šveicarų interpretacijos (E. Staiger, W. Kayser), Konstancos (H. R. Jauss, W. Iser, P. Szondi, J. Habermas), JAV hermeneutinė tendencija (E.D. Hirsh, R. Palmer, S. Fish). Aptarta hermeneutinio istorizmo polemika su struktūralizmo ir pozityvistiniu istorizmu objektyvizmu (metodiškumu), nurodytas posūkis prie egzistencinėms (filosofinėms) prasmėms angažuotos literatūros ir jos kritikos. Straipsnis baigiamas trumpa fenomenologines hermeneutikos tendencijos lietuvių literatūrologijoje apžvalga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sąmonė; Redukcija; Hermeneutika; Recepcija; Interpretacija; Skaitymas; Phenomenology; Consciousness; Reduction; Hermeneutics; Reception; Interpretation; Reading.

ENAt the beginning of the article, the most important phenomenological ideas of E. Husserl are discussed: reform of the Cartesian tradition, questioning of duality of subject/object and its correlation analysis, forms of descriptive and eiditive understanding, possibilities of fusion in horizons of meaning. It is indicated that R. Igarden’s phenomenological ideas were adapted to reading of literary work. Phenomenological correction in M. Heidegger’s and H. G. Gadamer’s works was also indicated by tying it closer to problems of linguistics, hermeneutics, reception, communicability of culture. Emphasis is put on the influence of hermeneutic phenomenology on literary theory and criticisms: how genetic, biographical, psychological research traditions were abandoned in favor of the concept of textual formalistic, receptive, interpretative and dialogical research. The article enlists the most important literary research school that emerged during this change: Geneva (G. Poulet, J. Starobinski, G. Bachlard), French phenomenological (M. Merleau-Ponty, M. Dufrenne), Semiotic (M. Riffaterre), Existential (P. Sartre, P. Ricoeur), German-Swiss interpretations (E. Staiger, W. Kayser), Konstantz (H. R. Jauss, W. Iser, P. Szondi, J. Habermas), US hermeneutic tendency (E.D. Hirsh, R. Palmer, S. Fish). It discusses the debate among hermeneutic historicism and structralist and positivist historicism, objectivism (methodic). The article ends with a short overview of phenomenological hermeneutical tendencies in Lithuanian literary theory.