Savižudžio kūnas
LTStraipsnyje analizuojami kūno ir galios santykiai, kai savižudybė yra kraštutinė jų apraiška. Filosofinio tyrimo problema – galios efektai, kurie analizuojami konkrečios savižudybės fone. Analizė atskleidžia, kad galia kinta, tačiau draudimų nebuvimas nereiškia, kad nėra kontrolės ir išsilaisvinama iš represinių galios diskursų gniaužtų. Dažnai disciplina yra klaidingai suvokiama kaip tiesioginė muštro, dresavimo priemonė, besiremianti fiziniais veiksmais ir prievarta. Tokios disciplinos apraiškos atgyveno. Šių laikų disciplina veikia tyliai, ji taiko į kūno troškimus, kuriuos stebi ir prižiūri. Kartais ji būna pernelyg reikli ir nepakanti, išveda kūną iš pusiausvyros ir nukreipia jį prieš patį save. Tada disciplina leidžia pačiam pasitraukti. Giliau pažvelgus visos šių laikų savižudybių priežastys beveik tapačios. Priežastys glūdi galios diskursų disciplinuojamame kūne. Postmoderniose visuomenėse keičiasi galios investavimas į kūną – naudingas kūnas gaminamas ne per represiją, o per stimuliaciją. Galios diskursai skverbiasi į troškimą, jį kuria, kontroliuoja, koreguoja arba naikina. Būtent troškimas, valdomas galios diskursų, kuria per didelę reguliaciją kūnui – troškimo turėti, mylėti, aprūpinti ir apsirūpinti, troškimo pasipuikuoti realizavimo poreikis iškyla aukščiau kūno troškimo gyventi. Taip socialinė sistema, prieš savo pačios norą, nugali gamtą ir jos pamatinį išlikimo instinktą.Reikšminiai žodžiai: Disciplina; Individualizacija; Intymumas; Kūnas; Normalizacija; Savižudybė; Stimuliacija; Studentas; Viešumas; Body; Discipline; Individualization; Intimacy; Normalization; Publicity; Stimulation; Student; Suicide.
ENIn the article, the relations between body and power, when suicide is their extreme manifest, are analysed. The problem of philosophical research – the effects of the power, which are analysed in the background of certain suicide. The analysis reveals that the power is changing; however, the absence of restrictions does not mean that there is no control and liberation from repressive grasps of power discourses exists. Often, discipline is wrongly perceived as direct tool of training, based on physical actions and coercion. The manifests of this discipline are vestige. Today's discipline acts quietly, it targets the desires of the body, which it watches and looks after. Sometimes it is too demanding and impatient, puts the body out of balance and directs it against itself. Then the discipline lets it to back out. When looking deeper, all reasons of today's suicide are almost the same. The reasons lie in the body, which is disciplined by the discourse of the power. In the postmodern societies, the investment of the power in the body is changing – the useful body is created not through repression but through stimulation. The discourses of the power penetrate into the desire, create it, control, correct or destroy. Namely the desire, which is managed by the discourses of power, creates excessive regulation for the body – the need of realisation of desire to have, love, provide and provide itself and show off emerges above the desire of the body to live. That is how the social system, against its own desire, defeats the nature and its fundamental instinct of survival.
