Taksonominiai fotografijos impulsai ir tapatumo šizofrenija
LTTekste analizuojami žinomo Lietuvos fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus portretų kūrimo principai ir jų ryšį su klasifikuojančia muziejinės sąmonės intencija. Taip pat aptariamas šio autoriaus kuriamas fotoportreto ikonografijos ir šizofreniškos sąmonės santykis. Kadangi Aleksandravičiaus sukurtose žinomų menininkų ir psichikos ligonių portretų serijose ryškus ne tik estetinis jų lygmuo, bet ir tiriamasis klasifikacinis požiūris į portretuojamus, jos tyrinėjamos platesniame modernios sąmonės kontekste, kur muziejus, fotografija, medicina, portretas ir beprotybė tampa viena kitą aktualiai papildančiomis sąvokomis. Lygindamas šio autoriaus Lietuvos kultūros žmonių ir psichikos ligonių portretų ciklus, autorius aptaria juos vienijančias strategijas, kūniško tapatumo transgresijas ir suteikia galimybę į tradicinį portreto žanrą pažvelgti iš posthumanistinės perspektyvos. Išvadose teigiama, kad Aleksandravičius fotografijose renkasi pripažintą socialinį belyčio kultūrinio herojaus tipą ir taip išsaugo savo portretinių tipologizuojančių serijų vientisumą. Tokia tipologija yra daugiau sociokultūrinės hierarchijos ir kryptingos autoriaus atrankos rezultatas negu tikrovės vaizdavimas. Tad patys stipriausi asmenybės, ligos, tipų realumo efektai Aleksandravičiaus portretų serijose sukuriami abstrakčiais modernios epistemos kodais, kurių principu formuojamos muziejų vitrinos, kuriama istorija, išrandamos ligos ir vizualinis fotografuojamo žmogaus tapatumas.Reikšminiai žodžiai: Algimantas Aleksandravičius; Antropologija; Fotografija; Lietuvos fotografija; Muziejus; Muziejus, ciklas; Portretas; Taksonomija; Vizualinė kultūra; Šizofrenija; Algimantas Aleksandravičius; Antrophology; Cycle; Lithuanian photography; Museum; Photography; Portrait; Schizophrenia; Taxonomy; Visual culture.
ENIn the text, the principles of the creation of the portraits of well-known photo artist Algimantas Aleksandravičius and their relation with the classification intension of museum consciousness are analysed. Also, the relation between iconography and schizophrenic consciousness of the photo portrait, which is created by this author, is discussed. Since not only the aesthetic level is vivid in the series of the portraits of mental patients and well-known artists, created by Aleksandravičius, but also the investigative classification approach to the ones, who are being portrayed, they are analysed in a broader context of modern consciousness, where museum, photography, medicine, portrait and insanity become the concepts, which relevantly complement each other. While comparing the cycles of portraits of the people of Lithuanian culture and mental patients, the author discusses the strategies, which unite them, transgressions of carnal identity and gives an opportunity to take a look at traditional genre of the portrait from post-humanist perspective. In conclusion, it is stated that in the photography, Aleksandravičius choses recognized social type of sexless cultural hero and thus saves the integrity of his typological series of portraits. This typology is more the result of sociocultural hierarchy and purposeful selection of the author than the portrayal of reality. Therefore, the strongest effects of personality, illness, reality of types in the series of Aleksandravičius portraits are created by abstract codes of modern episteme, the principle of which the showcases of museums are formed, the history is created, illnesses and visual identity of the photographed person are invented.
- Lietuvos fotografija: nuo tautiškumo teigimo prie tarpkultūriškumo / Tomas Pabedinskas. Česlovo Milošo skaitymai. 2010, 3, P. 209-216.
- Schopenhauerio idėjų poveikis psichologizmo tendencijų stiprėjimui Vakarų humanistikoje / Kęstutis Šapoka. Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2007. P. 417-434, 510-511.
