Lithuanian lexicography in the 21th century : quo vadis?

LTLietuvių kalbos leksikografijos tradicija siekia 16-ąjį amžių. Tuo metu buvo išleistas pirmasis trikalbis lenkų-lietuvių-lotynų kalbų žodynas „Dictionarium Trium Linguarum“, kurio autorius buvo Vilniaus universiteto profesorius Konstantinas Sirvydas. Lietuvių filologijai ypač svarbus yra daugiatomis Lietuvių kalbos žodynas, kuris tarnauja kaip nacionalinės tapatybės šaltinis. Žodyno apimtis yra 22000 puslapių, 0,5 milijono leksikografinių vienetų ir 11 milijonų žodžių. 1930-ais metais buvo įkurtas Nacionalinis žodynų skyrius, kuris vėliau išaugo į Lietuvių kalbos institutą ir jame veikiantį vienintelį Lietuvoje Leksikografijos centrą. Šis centras analizuoja teorinius leksikologijos ir leksikografijos aspektus, lietuvių kalbos leksikoną ir semantiką, elektroninės leksikografijos ir dvikalbių žodynų ir kitus klausimus. Centras taip pat atsakingas už perspektyvas, susijusias su žodynais ateityje, ir yra nusimatęs tris darbo kryptis: nauji tradicinių leksikografinių išteklių panaudojimo būdai, inovatyvios technologijos ir žodynai bei leksikografinė infrastruktūra. Šiame apžvalginiame straipsnyje daroma išvada, kad tradicinius žodynus reikia pritaikyti naujausioms technologijoms. Teigiama, kad ateityje leksikografijos lauke greičiausiai vis labiau bus naudojamasi multimedijos galimybėmis tiek kuriant naujus žodynus, tiek skaitmenizuojant tradicinius žodynus. Šiuo metu esanti leksikografinių ir kitų kalbotyros išteklių infrastruktūra padeda patenkinti vartotojų poreikius ir leidžia naudotis įvairiomis žodyninių duomenų galimybėmis.Reikšminiai žodžiai: Elektroninė leksikografija; Inovacinės technologijos leksikografijoje; Kalbos resursų skaitmeninimas; Leksikografija; Leksikografijos šaltiniai; Leksikografinė infrastruktūra; Lietuvių kalbos žodynai; Lietuvių kalbos žodynas; Senieji leksikografiniai šaltiniai; Technologinis LKŽ pritaikymas; Žodynai; Classical lexicographic resources; Dictionies; Digitalization of language resources; Electronic lexicography; Innovative technologies and dictionary; Lexicographic resources; Lexicographical infrastructure; Lexicography; Lithuanian dictionaries; Technological environment for dictionary applications; The dictionary of the Lithuanian language.

• Lietuvių kalbos žodyno elektroninio leidimo papildymai / Gertrūda Naktinienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 33-55.
• Lietuvių tarmės: kompiuterinis žodynas / sudarytojos Daiva Atkočaitytė, Asta Leskauskaitė, Rima Bacevičiūtė; mokslinis redaktorius Kazys Morkūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2001-2011. 3 t. (115, 63 p. + 3 CD).
• The Digitization of the dictionary of the Lithuanian language / Vytautas Zinkevičius. Third Baltic conference on human language technologies : proceedings, October 4-5, 2007, Kaunas, Lithuania / editors František Čermák ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 349-355.
• The Institute of the Lithuanian Language and Centers of Baltic Studies / Elena Jolanta Zabarskaitė. Baltic languages and the Nordic countries : papers presented at the conference held at the University of Oslo Faculty of Humanities Departament of Linguistics and Nordics Studies, June 19-20, 2009. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 135-147.
• Современность и перспективы большого "Словаря литовского языка" / Й. Забарскайте, Г. Нактинене, Р. Шяпятите. Исторический путь литовской письменности / науч. ред. С. Ю. Темчин. Вильнюс: Институт литовского языка, 2005. P. 340-355.