LTStraipsnyje aptariamas Sovietų Lietuvos lyderio paskyrimo 1974-aisiais metais politinis mechanizmas. Mirus Antanui Sniečkui, kuris šią poziciją užėmė nuo 1940-ųjų iki 1974-ųjų, 1974 m. vasarį prasidėjo procedūros dėl LKP pirmojo sekretoriaus išrinkimo/paskyrimo. Ši atvejo analizė atskleidžia biurokratinės politikos pokyčius: nors egzistavusi sistema ir siekė pažaboti nomenklatūros įtaką, tačiau ji turėjo keistis ir užleisti vietą klienteliniams sprendimams. Po Stalino mirties vietinė nomenklatūra įgijo vis daugiau galios, o stagnacijos laiku vietinės nomenklatūros jau veikė gan nepriklausomai nuo centrinės valdžios. Panašu, jog Brežnevo kadrų politika buvo gan praktinis pasirinkimas, atitikęs to meto realybę. Klientelizmas taip pat rodė ir Brežnevo politinės galios silpnumą. Dėl susiklosčiusios situacijos, sovietinių respublikų interesais daugiausiai rūpinosi vietinė nomenklatūra. Kaip parodė Sniečkaus įpėdinio rinkimai, stagnacijos laikotarpiu jau veikė sudėtingos interesų derinimo ir koordinavimo sistemos. Daroma išvada, jog Lietuvos atvejis renkant sekretorių buvo unikalus kitų respublikų kontekste, tačiau jis įrodo, kad egzistavo galimybės, leidusios imtis tokių nepriklausomų nomenklatūros veiksmų ir rinktis sau palankų lyderį. Taip pat teigiama, jog pagrindinis Lietuvos nomenklatūrą suvienijęs veiksnys buvo nacionalizmas; tiriamuoju laikotarpiu sovietinių respublikų elitas galėjo manipuliuoti nacionalizmu įteisindami savo galią bei išlaikydami įtaką.Reikšminiai žodžiai: Antrieji sekretoriai; Komunistų partija; Lietuvos komunistų partija; Nomenklatūra; Sekretorius; Sovietmetis; Sovietų Lietuva; Valdymas; Communist Party of Lithuania; Communist party; Nomenclature; Rulling; Second secretary; Secretary; Soviet Lithuania; Soviet period.
ENIn the article, political mechanism of the appointment of the leader of Soviet Lithuania in 1974 is discussed. After the death of Antanas Sniečkus, who was in this position since 1940 until 1974, in February of 1974, election/appointment procedures of the first LKP secretary began. This case study reveals the changes of bureaucratic politics: although, the existed system aimed to restrain the influence of nomenclature, however, it had to change and give way for clientelist solutions. After the death of Stalin, local nomenclature gained more and more power, while at the time of stagnation, local nomenclatures already functioned rather independently from central government. It seems that the cadre politics of Brezhnev was rather practical choice that matched the reality of that time. The clientelism also showed the weakness of political power of Brezhnev. Due to the current situation, the local nomenclature mostly took care of the interests of Soviet Republics. As the election of Sniečkus' heir showed, during the period of stagnation, complex systems of alignment and coordination of interests already worked. In conclusion, in the context of other republics, Lithuania's case of the appointment of secretary was unique. However, it proves that opportunities, which let to take actions of independent nomenclature and chose favourable leader, existed. Also, it is stated that the main factor, which united the nomenclature of Lithuania, was nationalism. During the investigation period, the elite of Soviet republics could manipulate nationalism by validating their power and maintaining the influence.