Semi-presidentialism in Lithuania: origins, development and challenges
LTStraipsnyje žvelgiama į Lietuvos politinę sistemą kaip į puikų ir analizės vertą semi-prezidentinio valdymo pavyzdį. Tarpukariu Lietuvos politinė sistema pasikeitė iš parlamentinės į autoritarinę prezidentinę, o devinto dešimtmečio pabaigoje po intensyvių diskusijų priimtas sprendimas įtvirtinti semi-prezidentinį valdymą. Šiuo metu Lietuva yra stabili ir konsoliduota demokratinė valstybė, įvairių tarptautinių organizacijų narė, tačiau tuo pačiu – ir pirmoji Europos valstybė, kurioje 2004 m. apkaltos būdu iš pareigų buvo pašalintas Respublikos Prezidentas. Analizuojami politiniai ir instituciniai Prezidento apkaltos proceso efektai, pateikiama kontekstinė informacija – kodėl ir kada buvo pasirinkta semi-prezidentinė sistema, aptarta konstitucija bei nagrinėjama semi-prezidentinės sistemos įtaka demokratijos vystymui ir konsolidacijai Lietuvoje. Atlikus analizę sužinota, jog Lietuvoje semi-prezidentinis valdymas pasirinktas kaip optimalus instiucinis ir kompromisinis variantas, leidęs rasti balansą tarp istorinio tęstinumo ir trumpalaikių konstitucijos projekto rengėjų politinių interesų. Aiškintasi, ar semi-prezidentinis modelis padėjo padidinti Lietuvos demokratinės valdžios stabilumą, efektyvumą ir valdymo kokybę. Tyrimas atskleidė, jog vis dar sunku įvardinti semi-prezidentinio valdymo įtaką ir atskirti ją nuo chaotiško elektorato, silpnų politinių partijų, politinio aktyvizmo ir įsitraukimo kultūros nebuvimo daromos įtakos politikai.Reikšminiai žodžiai: Krikščionys demokratai; Politika; Politinė sistema; Prezidentas; Pusiau prezidentinis valdymas; Smetona; Steigiamasis Seimas; Christian Democratic Party; Constituent Seimas; Lithuania; Policy; Political system; President; Semi-presidentalism; Smetona.
- Aukštų pareigūnų skyrimas pusiau prezidentiniame modelyje: Lietuvos atvejis / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2024, Nr. 2 (114), p. 8-54.
- Explaining the success of non-partisan presidents in Lithuania / Mažvydas Jastramskis. East European politics. 2020, May, 1 pdf (21 p.).
- Polityka zagraniczna prezydenta Litwy - Ginatautasa Nausėdy w latach 2019-2022: kontynuacja czy zmiana? / Martinas Malužinas. Środkowoeuropejskie studia polityczne 2022, 4, p. 65-96.
- Presidents and cabinets: coordinating executive leadership in premier-presidential regimes / Tapio Raunio, Thomas Sedelius. Political studies review 2020, 18, 1, p. 53-70.
- Presidents between national unity and ethnic divisions: public trust across the Baltic states / Kjetil Duvold and Thomas Sedelius. Journal of Baltic studies. 2023, vol. 54, no. 2, p. 175-196.
- Presidents, institutions, and the quest for coherent leadership / Tapio Raunio. Leading change in a complex world: transdisciplinary perspectives / edited by Anni Kangas, Johanna Kujala, Anna Heikkinen, Antti Lönnqvist, Harri Laihonen & Julia Bethwaite Tampere : Tampere University Press, 2019. P. 223-243.
- Prime ministers, presidents and ministerial selection in Lithuania / Lukas Pukelis, Mažvydas Jastramskis. East European politics. 2021, vol. 37, no. 3, p. 466-480.
- Resurgence of post-crisis neoliberalism: labor law reform and the return to “business as usual” in Lithuania / Arunas Juska, Romas Lazutka. Journal of Baltic studies. 2019, vol. 50, no. 4, p. 533-552.
