LTŠiame straipsnyje analizuojami Pietryčių Lietuvos (Vilniaus krašto) gyventojų tapatybės aspektai. Šis regionas per amžius buvo sudėtingų geopolitinių procesų centre, keitėsi jo valstybinė priklausomybė, o kartu krašto gyventojai tiesiogiai patirdavo skirtingą valstybių vykdomą etninę politiką. Autorė referuoja teorijas, skiriančias etninę ir tautinę tapatybę, ir taiko šią teorinę skirtį empirinės medžiagos analizei. Straipsnyje analizuojama autorės 1994 m. Kernavėje, Turgeliuose ir Dieveniškėse atlikto tyrimo empirinė medžiaga (biografinių interviu duomenys). Autorė analizuoja įvairias vietinių gyventojų tapatybės formas – tapatinimąsi su vieta, etninę ir religinę tapatybes. Atskleidžiamos religinės ir etninės tapatybės sąsajos, pasireiškiančios, pavyzdžiui, lenkiškumo ir katalikiškumo tapatinimu. Etninės tapatybės virtimą tautine tapatybe autorė sieja su istorinės savimonės ir istorinės atminties atsiradimu ir analizuoja tam tikras istorinės atminties apraiškas. Aptariami kalbos vartojimo ir etninės tapatybės aspektai. Teigiama, kad tyrinėto regiono gyventojai yra labiau etniniai „vietiniai“ negu lenkai ar lietuviai, tačiau kartu išskiriamos tam tikros tapatybės konstravimo tendencijos. Pagrindinė straipsnio vertė – autentiška tyrimo medžiaga, nepraradusi aktualumo ir šiandien. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ETNIŠKUMAS; KRAŠTAS; PIETRYČIŲ LIETUVA; TAPATYBĖ; VILNIAUS; Vilniaus kraštas; ETHNICITY; IDENTITY; SOUTHEASTERN LITHUANIA; VILNIUS REGION.
ENThe paper presents the analysis of the empirical data collected during the qualitative research conducted by the author in Southeastern Lithuania (Dieveniškės, Turgeliai, Kernavė) in 1994. The paper was originally published in Polish in 1997 (see Katarzyna Korzeniewska (1997) Tutejszy, polak, katolik. Tożsamość religijno-etniczna mieszkańców południowo-wschodniej Litwy. Badanie empiryczne w Dziewieniszkach, Kierniowie i Turgielach, "Przegląd Polonijny. Kwartalnik". Rok XXIII-1997-z.1 (83). Kraków: Zakład Wydawniczy "Nomos". P. 59-86). The paper addresses the identity issues of the inhabitants of Vilnius region. This area has been in the centre of macro geopolitical processes, the political affiliation of the area has changed a number of times (Russia, Poland, the Soviet Union, Lithuania) and local residents were subjected to the ethnic policy implemented by different states. The author refers to the theoretical approaches which make a distinction between the ethnic and the national identity. Different types of the identity of local residents – identification with locality, ethnic and religious identities are analyzed. Interconnecton of religious and ethnic identity is demonstrated and the author presents numerous empirical examples when the ethnic identity (Pole) is equated with religious identity (Catholic). The transformation of the ethnic identity into the national one is related with the historical consciousness and the development of historical memory. Numerous empirical examples from southeastern Lithuania are presented. The author comes to the conclusions that the identity of residents of the region could be described more as "local" and ethnic than Polish or Lithuanian, however, certain tendencies of national identity construction are identified. [From the publication]