Etniškumo politizacija Lietuvoje: lenkų autonomistų judėjimas, Sąjūdis ir Lietuvos valdžios politika 1988 m. – 1990 m. pradžioje

LTStraipsnyje, remiantis iki šiol akademinei bendruomenei iš esmės nežinomais archyviniais dokumentais, aptariamos lietuvių ir lenkų etnopolitinio konflikto 1988–1990 m. priežastys. Aiškinamasi, kokie veiksniai turėjo įtakos Lietuvos lenkų etninės mažumos politinei mobilizacijai, kodėl politinė mobilizacija įgavo nacionalinės teritorinės autonomijos reikalavimo formą. Daroma išvada, kad autonomistinių tendencijų stiprėjimui lenkų bendruomenėje turėjo įtakos konkurencija tarp įvairių lenkų etninei mažumai atstovaujančių neformaliųjų politinių grupuočių. Nacionalinės teritorinės autonomijos reikalavimas lenkų politikams tapo veiksminga priemone ne tik bendruomenei konsoliduoti, bet ir politinei įtakai stiprinti. Lietuvos lenkų politizaciją ir autonomistines tendencijas skatino ir ta aplinkybė, kad perestroikos laikotarpiu pagrindinės Lietuvos politinės jėgos – Lietuvos komunistų partija ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – svarbesniais nacionaliniais, valstybinės kalbos, požiūrio į teritorinę autonomiją klausimais pasiekė konsensusą. Lenkų etninės mažumos aktyvistai tai suvokė kaip grėsmę savo tautiniams interesams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1988-1990; Etniškumo politizacija; Etnopolitinis konfliktas; Lenkai; Lietuviai; Nacionalinė teritorinė autonomija; 1988-1990; Ethno-political conflict; Lithuanian; National-territorial autonomy; Poles; Politization of ethnicity.

ENThe paper discusses the reasons of ethno-political conflict between Lithuanians and Poles in Lithuania in 1988–1990. The paper is based on the analysis of the archival documents which are little examined by the academic community. The author investigates the reasons that enabled the mobilization of the Polish minority of Lithuania and the development of the movement for the territorial autonomy. The author comes to the conclusion that competition between various informal political groups representing Polish ethnic minority were the key drivers to support the autonomy of the Polish community. The demand for national-territorial autonomy by the Polish politicians was an effective means to consolidate the community and achieve political influence. The consensus reached between the Lithuanian Communist Party and the Lithuanian Reform Movement Sąjūdis on the most important questions such as state language, territorial autonomy and other national issues made an impact on the political mobilization of the Polish community and its aspirations for autonomy. The active members of Polish ethnic minority perceived that consensus as a threat to their national interests.