Antižydiški pogromai, lenkų ir lietuvių konfliktai dėl pamaldų kalbos: dviejų kolektyvinio smurto tipų palyginimas

LTŠiame straipsnyje lyginami du kolektyvinio smurto tipai: antižydiški pogromai bei lenkų ir lietuvių konfliktai bažnyčiose XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje. Straipsnyje teigiama, kad tarp šių dviejų tipų smurto apraiškų yra tam tikro panašumo: jų dažniau būdavo politinių krizių ar bažnytinio autoriteto nuosmukio metu; be to, abiem atvejais grasinimai nužudyti paprastai nevirsdavo tikrove. Todėl galima manyti, kad sociologo Donaldo Horowitz’o teiginys „Iš gandų apie [būsimą] agresiją dažnai galima gana tiksliai spręsti apie būsimos agresijos dydį“ (Horowitz 2001: 87) nei vienais, nei kitais aptartais atvejais negali būti patvirtintas. Vis dėlto daugiau nustatyta skirtumų: pagrindinė konfliktų bažnyčiose paskata buvo nacionalizmas, o pogromų metu jis nevaidino didesnio vaidmens: nepakanta virsdavo pogromu dėl antijudaistinių nuostatų. Skyrėsi ir smurto pobūdis: pogromų atveju smurtas būdavo vienakryptis, t. y. žydai niekada nepuldavo krikščionių kaip grupės, be to, smurtas išplisdavo; tuo tarpu aptartieji lietuvių ir lenkų konfliktai paprastai neperžengdavo bažnyčių ribų, o smurtaudavo abi šalys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinis smurtas; Lenkai; Lietuviai; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvių ir žydų santykiai; Pogromai; Žydai; Collective violence; Jews; Lithuanians; Lithuanian–jews relations; Lithuanian–polish relations; Pogroms; Poles.

ENThis article deals with the comparison of two forms of collective violence, which took place in the 19th century Lithuania, namely anti-Jewish pogroms and Polish-Lithuanian conflicts in churches. It is claimed that there were some similarities between these two types of violence. In both cases such violence occurred most often in situations when the authority of either political institutions or Catholic church diminished. Moreover, in both cases threats to kill as a rule were not put into practise and this allows to conclude that Donald Horowitz‘s thesis that "rumors of aggression is often a reliable predictor of the magnitude of the aggression to follow" cannot be confirmed in either of these two cases. But at the same time, it should stressed that there were more differences between these two cases. First of all, in Polish-Lithuanian conflicts on the language of auxiliary services in Catholic churches the main trigger was nationalism, which did not play a significant role during pogroms, while anti-Judaism was the cause that turned hatred into pogroms. The character of violence differed significantly as well: during pogroms it was unilateral, Jews never assaulted Christians as a group and violence usually spread in the inhabited areas while Polish-Lithuanian conflicts discussed in this article usually failed to trespass the boundaries of the church and violence was resorted to by both parties. [From the publication]