LTStraipsnyje analizuojama lietuvių kalbos sangrąžinės dalelytės (SD) -si pozicija veiksmažodyje pasitelkiant generatyvinės sintaksės metodologiją. Rodoma, jog SD pasireiškia kaip veiksnio anafora (angl. anaphor) sakinyje, todėl ji gali būti interpretuojama pagal N. Chomskio įrišimo teorijos (angl. Binding Theory) principą A (angl. Condition A), anot kurio anafora turi atsirasti tam tikroje pozicijoje antecedento įrišimo srityje (angl. Binding domain). Straipsnyje teigiama, jog pagal veiksnio atsiradimo veiksmažodžio viduje hipotezę (angl. VP-internal subject hypothesis) SD gali būti traktuojama, kaip fizinis sakinio veiksnio pėdsakas arba kopija (angl. trace, copy), susiformavęs veiksmažodžio struktūroje. Konkreti SD vieta veiksmažodyje priklauso nuo veiksnio tipo – veikėjo, patyrėjo arba temos (angl. agent, experiencer, theme), o tai leidžia paaiškinti SD daugiareikšmiškumą. Toliau straipsnyje analizuojami procesai, vykstantys priešdėliniuose ir nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose. Rodoma, kad lietuvių kalbos priešdėlių vieta sintaksiniame medyje turi būti aukščiau veiksmažodžio frazės (v/ VP), būtent veikslo frazės funkcinėje projekcijoje (angl. functional projection AspP). Straipsnyje išreiškiama mintis, jog teigiamajame sakinyje įrišimo valda susidaro tarp laiko projekcijos T ir veikslo frazės AspP. Todėl priešdėliniuose veiksmažodžiuose SD lieka savo atsiradimo pozicijoje. Tuo tarpu nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose veiksmažodis turi persikelti (angl. move) į aukštesnę veikslo frazę, kad išsaugotų reikalingą įrišimo valdos atstumą, todėl SD atsiranda veiksmažodžio gale. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Generatyvinė sintaksė; Sangrąža; Sangrąžiniai veiksmažodžiai; Sangrąžiškumas; Sangrąžos žymeklis; Įrišimas; Įrišimo principas A; Įrišimo sritis; Įrišimo teorijos A principas; Binding; Binding Condition A; Binding domain; Generative syntax; Reflexive marker; Reflexive verbs; Reflexivity.
ENSet within the generative syntactic tradition, the present article examines the interchange in the layout of the reflexive/ reciprocal marker (RM) and the verb in prefixed and prefixless Lithuanian verbs, a long-standing historical puzzle. It is first shown that the RM is obligatorily coreferential with the subject of the sentence. Given the generative premise that all subjects are merged within the verb, it is argued that the RM is a physically manifest trace of the subject and forms a binding domain with its antecedent, which stipulates the layout of morphemes within the verb. In addition, the position of the RM also depends on whether its antecedent is an agent, experiencer, or theme, since these have different merging, i.e. original, positions. After the relationship between the RM, the sentence subject and the verb has been defined, prefixes are examined since they form the left boundary of the RM in prefixed verbs. Given their resultative meaning, verbal prefixes are argued to occupy an aspectual position AspP, placed immediately above the verbal complex, i.e. v/VP and the RM within it. Since in non-contrastive contexts, the negative clitic is attached to the verb and consequently affects the position of the RM in otherwise prefixless verbs, inducing change just as the resultative prefixes, the binding domain is determined for the following types of the morphological composition of the verb: prefixed and non-prefixed positive and negative verb forms. [From the publication]