LTFotoalbume „Medinis Vilnius“ pateikiamos fotografo Andriaus Surgailio sukurtos fotografijos, pristatančios medinę Vilniaus architektūrą. XIX a. pab.–XX a. pr. statyta medinė architektūra, XX a. II p. pamiršta visuomenės ir specialistų, XXI a. pr. sparčiai nyksta. Leidinyje pateikiama beveik 200 nespalvotų fotografijų su medinių pastatų eksterjerais, architektūros, puošybos detalėmis. Leidinyje pristatomas Senamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Žirmūnų, Jeruzalės, Antakalnio, Valakupių, Užupio, Paplaujos, Markučių, Pavilnio, Rasų, Naujininkų, Vilkpėdės, Naujamiesčio medinės architektūros paveldas. Mediniai namai skirtingos stilistikos: lietuviškos kaimo trobos su langinėmis ir pjaustytais antlangiais; namai, įtakoti XIX a. pab. plitusio rusų folklorinio stiliaus; randama madingos art nouveau krypties bruožų ir Lenkijoje populiaraus Zakopanės stiliaus. Knyga atspindi medinės Vilniaus architektūros situaciją 2005-2006 metais: iš tos paveldo dalies, kuri dar liko, diduma šiandien naikinama ar atsidūrusi ant savaiminio sunykimo ribos. Albumo sudarytoja bei įvadinio straipsnio „Užmirštas medinis Vilnius“ autorė – Laima Laučkaitė.Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Vilnius; Menas; Miestovaizdis; Wooden architecture.
ENPhotographs taken by Andrius Surgailis and presented in the photo album “Medinis Vilnius” (Wooden Vilnius) represent wooden architecture of Vilnius. Wooden architecture of Vilnius built at the end of the 19th - the beginning of the 20th century, forgotten by the public and specialists in the second half of the 20th century, is deteriorating rapidly at the beginning of the 21st century. The publication contains almost 200 black and white photographs of the exteriors of wooden buildings, details of architecture and decoration. The album presents the heritage of wooden architecture of the Old Town, Žvėrynas, Šnipiškės, Žirmūnai, Jeruzalė, Antakalnis, Valakupiai, Užupis, Paplauja, Markučiai, Pavilnys, Rasos, Naujininkai, Vilkpėdė, and Naujamiestis. Wooden houses are of different stylistics: Lithuanian village huts with shutters and carved cornices; houses influenced by the Russian folklore style that spread at the end of the 19th century; features of the modern art nouveau trend and the style of Zakopane, which was popular in Poland, are found. The book reflects the situation of architecture of wooden Vilnius in 2005-2006: the larger part of the heritage, which has survived, is being destroyed today or has found itself on the brink of spontaneous disappearance. The compiler of the publication and the author of the introductory article Užmirštas medinis Vilnius (Forgotten Wooden Vilnius) is Laima Laučkaitė.