Кто, что и почему искал в Литовской Метрике во второй половине XVIII века

• Kas, ko ir kodėl ieškojo Lietuvos Metrikoje XVIII a. antrojoje pusėje
• By whom, for what reason and why the Lithuanian Metrica was searched in the latter half of the eighteenth century

LTŽinoma, jog XVIII a. 2-ojoje pusėje Lietuvos Metrika buvo Varšuvoje, o Lietuvos bajorija nuolat reikalavo ją grąžinti į Lietuvą, į Vilnių. Analizuojant argumentus, kurie buvo pateikiami Lietuvos Metrikos grąžinimo iš Varšuvos į Lietuvą reikalavimams ar pageidavimams pagrįsti, kyla klausimas: ar iš tikrųjų taip aktyviai buvo naudojamasi Lietuvos Metrika, kaip buvo tvirtinama seimelių instrukcijose, kitaip sakant, ar Lietuvos Metrika turėjo žymesnės reikšmės XVIII a. pabaigos Lietuvos visuomenės gyvenime. Todėl keliamas klausimas kas, ko ir kodėl ieškojo Lietuvos Metrikoje XVIII a. antrojoje pusėje? Gausūs duomenys apie naudojimąsi LM medžiaga įvairiose gyvenimo srityse aptinkami XVIII a. antrosios pusės didikų ir eilinių bajorų archyvuose, įvairaus lygio teismų ir bajorijos ar miesto savivaldos institucijų aktų knygose, centrinių valstybės valdymo centrinių institucijų medžiagoje. Šiam straipsniui nebuvo skiriamos viską aprėpiančios paieškos minėtuose šaltinių kompleksuose arba atitinkamuose archyviniuose fonduose, buvo nuspręsta pasitenkinti pavieniais tyrinėjimais. Pirma LM medžiagos grupė, į kurią kreipiamas dėmesys - teminiai išrašų rinkiniai iš LM arba LM esančios medžiagos rejestrai. Tokius rinkinius ruošdavo ir privatūs asmenys, ir LDK valstybinės institucijos. Kita LM duomenų panaudojimo sritis buvo teismai. Jais naudodavosi skirtingų visuomenės sluoksnių asmenys: didikai, bajorai, taip pat miesto bendruomenės. Keturi saugojimo vienetai iš to paties dokumentų Rinkinio patvirtina apie 1750 m. Vilniaus miesto magistrato veiksmus įsigyjant LM XVI-XVII a. dokumentų išrašus.[...].Paskutinė duomenų apie naudojimąsi LM grupė priklausė Keturmečio Seimo reformų laikui, o tiksliau yra susijusi su 1791 m. Konstitucijos straipsnio dėl miestų padėties įsigaliojimu. 1791 m. lapkričio - 1792 m. birželio mėn. miesto teisių privilegijas gavo 74 bendruomenės. 27 privilegijų naracijose nurodyta, kad pretendentai miesto padėčiai įrodyti pateikė įvairių dokumentų išrašus iš LM. Iš kitų šaltinių žinome dar keletą miestų bendruomenių, LM ieškojusių reikalingų duomenų. Duomenų paieškai LM miesto bendruomenės samdydavo teisiniais reikalais labiau patyrusius bajorus, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Adomas Kazlovskis, Vincentas Laucevičius, galbūt net specializavosi vykdydami miesto bendruomenių užsakymus. Jie patys duomenų LM knygose neieškojo. Šią pelningą veiklą vykdė metrikantai, o miestiečių įgaliotiniai pasisamdydavo metrikantus reikiamų duomenų paieškai, rūpinosi teisiškai įformintais išrašais ir dirbo LDK kanceliarijoje sėkmingai gaudami privilegijas miesto teisėms. Šį procesą nutraukė konfederatų pergalė. „Naujai iškepti" miestiečiai, užuot džiaugęsi gautomis privilegijomis, privalėjo konfederatų instancijoms atsiskaitinėti kaip jie siekė privilegijų, kas jiems talkino kiek tai kainavo ir iš kur buvo gauti pinigai Apibendrinant galima tvirtinti, kad LM, nepaisant to, jog gulėjo Varšuvoje, buvo Lietuvos gyventojų naudojama, jos duomenimis naudojosi skirtingų tuometinės Lietuvos visuomenės sluoksnių atstovai: didikai, vidutinė ir smulkioji bajorija, miestiečiai. 1791-1792 m. LM, padedant įgaliotiniams, intensyviau ėmė naudotis nedidelių miestų ir miestelių gyventojai. Nors pastarasis teiginys pateikia ir ne pačius svarbiausius, tačiau papildomus argumentus tvirtinant apie sparčią Lietuvos visuomenės, o tiksliau Abiejų Tautų Respublikos, modernizaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Bajorija; Keturmetis Seimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Metrika; 18 amžius; Rejestras; Teismai; Tematiniai išrašai; Courts; Four Year Sejm; Land gentry; Lithuanian Metrica; Lithuanian XVIII c. history; Noblemen; Roll; The Grand Duchy of Lithuania; The Lithuanian Metrica; Thematic extracts.

ENIn the second half of the eighteenth century the Lithuanian Metrica was held in Warsaw, and the Lithuanian gentry often called for its return to Vilnius, Lithuania. An analysis of the arguments for returning the LM to Lithuania leads to the question whether its documents were really so widely used as it was stated in the instructions of the dietines; in other words, whether the LM was of any significance in the life of Lithuanian society in that period. So, who used the LM, and why and for what purposes was it used in the second half of the eighteenth century? Abundant evidence about the use of the material of the LM in different spheres of life in the period is provided by the archives of the nobility and gentry, books of acts of the courts of all levels, of various institutions of gentry and town self-government and of central institutions of state government. Therefore, the search for material for this paper was limited deliberately to several complexes of sources. The first group of LM material examined comprised thematic collections of extracts from the LM or rolls of the materials found in the Metrica. Such collections were compiled both by private individuals and state institutions of the GDL. The other sphere of the use of the LM data was the courts of law. They were used by the representatives of various social strata - nobility, gentry, and townsfolk. Four storage items from one and the same document collection confirm the activities of the magistrate of Vilnius in acquiring LM extracts of the sixteenth and seventeenth centuries in around 1750. [...]. [From the publication]