W poszukiwaniu modelu układu najstarszych ksiąg spraw sądowych Metryki litewskiej
- Seniausiųjų Lietuvos Metrikos teismų bylų knygų sandaros modelio paieškos
- Search for structural pattern in the oldest court books of the Lithuanian Metrica
LTIstorikai, spręsdami vieną iš sudėtingiausių LM tyrimų istorijoje knygų genezės ir originaliųjų bei knygų-kopijų adekvatumo problemą, savąsias išvadas iki šiol daugiausia grindė Užrašymų knygų medžiaga. Todėl šiame straipsnyje nagrinėjama kelių ankstyviausiųjų valdovo teismo knygų vidinė struktūra. Pagal Stanislavo Ptašickio klasifikaciją vadinamųjų: 2-osios (šiandien LM-222), 4-osios (LM-224) ir 8-osios (LM-227) Teismų bylų knygų (TBK) blokų arba serijų bei jų chronologijos analizė, taip pat į jas perrašytų dokumentų nomenklatūros ir formuliaro palyginimas su atitinkamo laikotarpio Užrašymų knygų sandara leidžia teigti, jog XVI a. pirmajame trečdalyje nebuvo ir negalėjo būti vieno ir vienodo LM knygų ir sąsiuvinių (rejestrų, spravų, minutarijų) sandaros modelio. Faktą, kad dalis valdovo teismo dokumentacijos pateko ir į TBK (2-ąją ir 4-ąją), ir į Užrašymų knygas (8-ąją ir 15-ąją), galima paaiškinti naujos knygų vedimo tvarkos valdovo kanceliarijoje įsisavinimo sukeltais sunkumais, bandymu sukurti specifinį TBK modelį, kuriam būdinga dviejų principų (lokalinio, t. y. valdovo itinerariumu pagrįsto, ir už spravą atsakingo raštininko) simbiozė. Žinoma, TBK formavimo modeliui įtaką darė pati teismų sistema bei teismo procedūra, bet svarbiausi kanceliarijos veiklos ir raštvedybos principai negalėjo būti ignoruojami. LM valdovo TBK sandaros analizė verčia nesutikti su kai kurių tyrėjų priekaištais Raštinei dėl LM knygų vedimo sistemos nebuvimo. TBK būdinga ryški dokumentų profilio vienovė. Visiškai „išgryninti“ didžiojo kunigaikščio TBK turinį buvo neįmanoma dėl paties valdovo statuso ir jo prerogatyvų daugiafunkciškumo. Kita vertus, net ir bandant reformuoti kanceliarijos veiklą, vieninga dokumentų archyvinimo sistema negalėjo susiklostyti iš karto. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biurokratija; Knygų struktūra; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos metrika; Teisinė kultūra; Teismų bylų knygos; Books of Court Records; Bureaucracy; Law court books; Legal culture; Lithuanian Metrica; Record structure.
ENWorking on one of the most complicated research issues involving the Lithuanian Metrica, i.e. the genesis of the original books and the adequacy of extant copies in relation to those originals, investigators thus far have based their conclusions mostly on material from the Books of Inscriptions. This paper is devoted mainly to the internal structure of several of the earliest judicial books of the ruler's court. A chronological analysis of the blocks or series of the Second (currently LM-222), the Fourth (LM-224) and the Eighth (LM-227) Books (according to Stanisław Ptaszycki's classification) as well as a comparison of the nomenclature and formulary of the copied documents with the structure of the Books of Inscriptions of the corresponding period were made. This analysis showed that in the first third of the sixteenth century a single and uniform structural pattern for LM books and fascicles (registers, spravy, mimttarii) neither existed nor could have existed. The fact that some of the documents of the ruler's court found their way even into the law court books (the Second and Fourth Books) and into tiie Inscription Books (volumes Eight and Fifteen) can be accounted for by the difficulties caused by the introduction of a new order of conducting books in the ruler's chancery, by the endeavour to create a specific model for law court books, characterized by the combination of two principles (local, based on the ruler's itinerary and of the clerk responsible for the spravd). Doubtless, the pattern of the formation of the law court books was influenced by the law court system and procedure proper, but the main principles of the chancery activity and clerk work could not be ignored, either.A structural analysis of LM books from the ruler's law court does not permit us to agree with the blame placed by some researchers on the chancery for the absence of a system for managing how the books were drafted. The law court books are clearly characterized by the unity of document profile. However, the multi-functionality of the status of the ruler and his prerogatives prevented a full uniformity of his law court books. On the other hand, a unified system of document archival storage could not be achieved overnight even reforming the activity of the chancery. Therefore one should rather speak about an organized systemic variety influenced by a growing culture of writing and the multiplicity of the functions of the ruler and his administration. [From the publication]
