LTTyrinėtojų nuomonės diskusijoje dėl 1578 m. Krokuvoje išleisto Aleksandro Gvagninio veikalo „Sarmatiae Europeae... descriptio“ (toliau – Descriptio) autorystės išsiskiria. Dauguma jų kūrinio autoriumi laiko Motiejų Stryjkovskį, o Gvagninį – plagiatoriumi, kuris geriausiu atveju į kūrinį įvedė nedidelius pakeitimus. Daug retesnės yra nuomonės, įvertinančios jo reikšmingą indėlį parengiant knygą, nors neneigiančios joje Stryjkovskio mėgdžiojimo. Šiame straipsnyje palyginta antra Descriptio knyga, kurioje yra istorinis geografinis Lietuvos aprašymas su atitinkamais fragmentais iš Stryjkovskio darbų – Goniec Cnoty (1574 m.) ir O początkach ... sławnego narodu litewskiego (iki 1978 m. iš buvusio rankraštyje). Minėtoje knygoje išsiskiria trys dalys. Pirma iš jų – skirta lietuvių kilmei – atrodo kaip išplėstinė versija lyginamojo Goniec fragmento, priklausanti Stryjkovskio plunksnai, tačiau, galimas daiktas, negausiomis detalėmis pakeista Gvagninio. Antra dalis – pasakojanti apie Lietuvos valdovų valdymą – parodo mažesnius, tačiau taip pat pakankamai ryškius panašumus į Stryjkovskio kūrinius. Tuo pačiu leidžia daryti prielaidą apie savarankišką Gvagninio Miechovitos veikalo Chronica Polonorum panaudojimą, o galbūt taip pat kitų autorių darbų. Trečioje dalyje, kurioje aprašoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jos gyventojai – atsiskleidžia asmeniniai Gvagninio pastebėjimai, nors taip pat atkreipia dėmesį Herberšteino kūrinio Moscovia atkartojimu. Antros Descriptio knygos vertinimas išimtinai tik kaip Stryjkovskio kūrinio (arba kūrinių) plagiato neturi pagrindo bent dėl tos priežasties, jog neatsižvelgta į tiesioginį Gvagninio naudojimąsi Herberšteino, o galbūt taip pat Miechovitos, Granau ir kitų autorių darbais. Juo labiau nėra priežasties be tinkamų lyginamųjų tyrimų (kurių iki šiol trūksta) visą Descriptio pripažinti kaip plagiatą.Gana aiškų originalumo bruožą kūriniui suteikia jo išskirtinis turinys, iš dalies atsirandantis dėl kūrinio plačios geografinės ir chronologinės apimties, taip pat kūrinio konstrukcija bei aiškus stilius. Tikriausiai tai nėra pakankamas argumentas, kad Gvagninį būtų galima laikyti Descriptio bendraautoriu, tačiau matyti jame tik plagiatorių ir kompiliatorių, vadinasi, neįvertinti jo kaip mokslo populiarintojo vaidmens. Vienpusiškas požiūris į Gvagninio kaip rašytojo veiklą nulėmė niekinamąjį tyrinėtojų nusistatymą į Descriptio, nors jis nusipelno dėmesio ne tik kaip kūrinys, platinantis žinias apie Vidurio ir Rytų Europos šalis, tačiau ir dėl kitų priežasčių, o būtent dėl jo sąsajų su kitais senosios istoriografijos kūriniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Sarmatiae Europeae description"; Aleksandras Gvagninis; Goniec cnoty; Istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lyginamoji analizė; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Plagiatas; Politika; Sarmatiae Europeae descriptio; "Sarmatiae Europeae description"; Aleksander Gwagnin; Comparative analysis; Goniec Cnoty; Historiography; Lithuania; Maciej Stryjkowski; Plagiarism; Plagiary; Politics; Sarmatiae Europeae descriptio.
ENResearchers' opinions on the authorship of Aleksander Gwagnin's Sarmatiae Europeae ... descriptio (henceforth Descriptio), published in Cracow in 1578, differ. The majority of them share the view that its author was Maciej Stryjkowski, and that Gwagnin was only a plagiarist who, at best, made only minor changes in the work. Far fewer are the opinions appraising Gwagnin's significant contribution in the preparation of the book, while at the same time admitting that it is an imitation of Stryjkowski's work. This study is devoted to a comparison of the second book of Descriptio, which presents a historical and geographical description of Lithuania, with corresponding fragments from Stryjkowski's Goniec Cnoty (1574) and O początkach ... sławnego narodu litewskiego (in manuscript until 1978). Three parts are to be distinguished in this book. The first, devoted to the origin of the Lithuanians, looks like an extended version of the corresponding fragment of Goniec and written by Stryjkowski; it is also possible that some details were replaced by Gwagnin. The second part, related to the rule of Lithuanian sovereigns, displays minor but nevertheless quite characteristic similarities to Stryjkowski's works. That also leads to the assumption that Gwagnin made independent use of Maciej Miechowita's Chronica Polonorum and possibly works of some other authors. The third part, describing the Grand Duchy of Lithuania and its population reveals Gwagnin's personal observations and also some repetitions of Sigismund von Herberstein's Moscovia. The assessment of the second book of Descriptio purely as a plagiary of Stryjkowski's work (or works) is groundless at least due to the reason that no attention has been paid previously to Gwagnin's direct use of the works of Herberstein and possibly of Miechowita, Granau and maybe some other authors. Treating the whole Descriptio as plagiary is also unjustified in the absence of prope.