"Powieść o Wojsiełku": szkic historiograficzny

• Pasakojimas apie Vaišelgą (Vaišvilką): istoriografinė apybraiža
• Story about Vaišelga (Vaišvilkas): an historiographical essay

LTUkrainos centriniame valstybiniame istorijos archyve Lvove saugomas aštuoniolikto amžiaus rankraštis, ilgą laiką laikytas dingusiu, priskiriamas 1668–1728 metais gyvenusiam unitų hierarchui ir intelektualui Leonui Kiškai. Mus dominantis kodeksas XIX a. buvo įrašytas Pšemyslio kapitulos bibliotekos rinkiniuose. Jį sudaro septynios dalys. Penktoje dalyje aprašyti bazilijonų ir su šiuo ordinu susijusių asmenų „gyvenimai“, panašiai kaip didžioji dalis rankraščio in folio lapuose. Būtent pirmojoje šio rankraščio fragmento dalyje atsidūrė Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos (Vaišvilko) „gyvenimas“. Kodekso autorystės klausimas, kurį jau iškėlė Josafatas Skrutenis, lieka atviras ir reikalauja detalesnių tyrimų. Dalis kūrinio iš esmės galėjo būti surašyta Kiškos ranka. Tačiau yra didelė tikimybė, jog tada bazilijonų „gyvenimai“ būtų tapę papildomu kūrinio priedu. Savo nuomonę Skrutenis pirmiausia grindė pastebėjimu, jog vienas iš „gyvenimų“ buvo skirtas Antanui Zavadskiui, mirusiam devyneriais metais vėliau nei Kiška. Tačiau ukrainiečių tyrinėtojas neatmetė Kiškos įnašo į „gyvenimų“ redagavimą. Pasak Skrutcnio, Kiška perrašęs ir išvertęs iš lenkų į lotynų kalbą biogramas, surašytas to paties ordino vienuolio Jono Olševskio. Tačiau į rankraštį galų gale patekusi eilinė versija, parengta nežinomo bazilijono, gyvenusio Vilniuje. Rankraščio sukūrimo post quem terminu laikytini 1737 m. Vaišelgos (Vaišvilko) „gyvenimo“ lyginamoji analizė patvirtino, jog jis visas paremtas Motiejaus Stryjkovskio veikalo „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kroniko“ informacija apie šį Mindaugo sūnų. Vis dėlto biogramos autorius šią informaciją perdirbo taip, kad iš istoriografinio pobūdžio pasakojimo, kuriame buvo tam tikrų Mindaugaičiui nepalankių pastabų, pašalintų viską, kas būtų galėję mesti šešėlį herojui.Tokiu būdu atsirado hagiografinis kūrinys, išryškinantis Vaišelgos (Vaišvilko) pamaldumą, pasišventimą tikėjimui ir bazilijonų ordinui bei kankinystę. Taip parengtas „gyvenimas“ puikiai atitiko septyniolikos asmenų (paprastai šventųjų) biogramas, sudariusias Lvovo-Pšemyslio rankraščio šventųjų gyvenimo aprašymo modulio pirmąją (arba penktąją) dalį. Atrodo, jog šventų ir pamaldžių asmenų rinkinys, į kurio sudėtį įeina Vaišelgos (Vaišvilko) biograma, atsirado vietinės bazilijonų aplinkos interesais. Gali būti, jog terminą „vietinė“ reikia suprasti kaip ordino lietuviškąją provinciją. Sunku kategoriškai pasakyti, kam buvo skirtas šis „gyvenimų“ surašymas. Tekstas liko rankraščiu, o autoriaus ketinimų negalime tinkamai atstatyti. Tyrimo metu taip pat nepasisekė surasti analogiško rinkinio, nors tai yra tik pradinis pastebėjimas, nes šioje srityje toliau už zondavimo pobūdžio tyrimų neišėjau. Taigi iškeltas klausimas kažkiek lieka atviras. Geriausiu atveju galima spėti, ar šiuo atveju neturime reikalo su bazilijonišku atitikmeniu biografinio-hagiografinio kompendiumo, kuris atsirado XVIII a. kitų Abiejų Tautų Respublikoje veikusių bendruomenių interesais. Gali būti, jog šis veikalas buvo skirtas mokykloms. Tai byloja keletas aukščiau pateiktų prielaidų. Tačiau pats Lvovo-Pšemyslio „Pasakojimas apie Vaišelgą“ yra įdomus hagiografinio pobūdžio kūrinys, gerai pavaizduojantis XVIII a. (taip pat ir ankstesnių) Abiejų Tautų Respublikoje vyravusius sudėtingus religinius – kultūrinius santykius. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bazilijonų ordinas; Hagiografija; Istorinis esė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rankraštis; Rusėnai; Vaišelga, ?-1269 (Vaišvilkas); Vaišelga, ?-1269 (Vaišvilkas); 13 amžius; 13th century; Basilian Order; Hagiography; Historiographical essay; Manuscript; Ruthenians; Vaišelga; Vaišelga (Vaišvilkas).

ENThis paper is devoted to an eighteenth-century manuscript, held in the Ukrainian Central State Archive (Lviv), which for a long time was considered lost, and now is attributed to the Uniate intellectual and prelate, Lew Kiszka (1668-1728). The codex under consideration was introduced into the collections of the library of the Przemyśl Cathedral Chapter in the nineteenth century. It consists of seven parts. Written like the greater part of the manuscript on folio sheets, Part Five presents the 'lives' of the Basilian Fathers and other individuals linked to this Order. The 'life' (vita, zhitie) of Vaišelga (Vaišvilkas), King Mindaugas' son, is found in the first part of this fragment. The question of the authorship of this codex, raised already by Yosafat Skruten, is still open and requires further study. Part of it may have been written by Kiszka himself. However, it is highly probable that at that time the 'lives' of the Basilians had already become an addition to the work. Skruten based his conclusion on the notice that one of the 'lives' was attributed to Antoni Zawadski, who died ten years after Kiszka's death. However, the Ukrainian investigator did not reject Kiszka's contribution to editing the 'lives'. According to Skruten, Kiszka could have re-written and translated from Polish into Latin the biographies, compiled by Jan Oleszewski, a monk of the same Order. However, the version that found its way into the manuscript was an ordinary one, drafted by an unknown Vilnius Basilian. The terminus post quern for the creation of this manuscript must have been the year 1737. A comparative analysis of the "life of Vaišelga (Vaišvilkas)" confirms that it was closely based on information about this son of Mindaugas contained in Maciej Stryjkowski's Kronika. [...]. [From the publication]