Sakralinės dailės tyrimai Lietuvoje: specifiniai aspektai

LTAtkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atsivėrė nemažai galimybių išplėsti sakralinės dailės tyrimus. Mokslinėje veikloje galima išskirti du etapus: iki ir po 1997-1998 m. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje buvo išspausdinta daug anksčiau pradėtų rengti knygų ir Vlado Drėmos leidiniai. 1997-1998 m. pasirodė M. Matušakaitės „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“ bei D. Ramonienės sudarytas „Krikščioniškosios ikonografijos žodynas“. Vėliau, išaugus naujai ir gana didelei mokslininkų kartai, sakralinės dailės tyrimai pajudėjo staigiai didėjančiu pagreičiu. Šiuo metu sakralinės dailės tyrimai vykdomi Kultūros, filosofijos ir meno instituto Sakralinės dailės skyriuje, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, Lietuvos dailės muziejuje, aktyviai dirba Vilniaus ir Kauno menotyrininkai bei architektai, įvairių paveldosaugos institucijų specialistai. Ryškėja trys probleminių tyrimų grupės: bažnytinė dailė kaip pamaldumo išraiška; bažnytinė dailė kaip kultūros istorijos dalis; bažnytinė dailė kaip visuotinės dailės istorijos dalis. Pirmosios grupės darbai skirti šventųjų ikonografinei analizei ir kultūrinei interpretacijai, vienuolijų meno istorijai, atskirų regionų bažnytiniam paveldui.Antrosios grupės straipsniuose ir monografijose nagrinėjama meno bei meno rinkoje vykstančių (iki XX amžiaus vid.) procesų sociologinė analizė ir aptariamos bažnyčios, kulto ir visuomenės sąsajos. Trečiosios grupės publikacijose pagrindinis dėmesys skiriamas bažnytinės dailės objektams, nors jų tikslas – ištirti Lietuvos meno stilių ir kultūrinės tipologijos istoriją. Apibendrinant galima teigti , kad pastarųjų metų publikacijų pobūdį lemia nepakankamas sakraliojo meno paveldo ištirtumas Lietuvoje. Todėl vienu metu meno objektas publikuojamas, ekspertuojamas ir tuo pačiu metu stengiamasi jį interpretuoti keletu probleminių aspektų. Tarp jų vyrauja pamaldumo ir įvairių šventųjų kultų bei vienuolijų istorija Lietuvoje. Kiti mūsų požiūrio į bažnytinį paveldą aspektai atitinka dabar tarptautiniu mastu aktualias tyrimų kryptis. Tarp jų pagrindinė problema – kultūros atminties, t. y. praeities dvasinės vaizdinijos rekonstravimas. Daug dėmesio skiriama šaltinių tyrimams. Dalyje publikacijų nagrinėjamas Lietuvos miestų ir kaimo vietovių paveldas, kitose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinis paveldas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė dailė; Ikonografija; Kultūros istorija; Lietuvos kultūros istorija; Lietuvos meno istorija; Lietuvos sakralinė dailė; Meniniai stiliai; Pamaldumo išraiška; Sakralinė dailė; Sakralinės dailės tyrimai; Teologija; Teologinis suvokimas; Vienuolijos; Šventųjų ikonografija; Artistic styles; Expression of piety; History of culture; Iconography; Lithuanian art history; Lithuanian cultural history; Lithuanian sacred art; Monasteries; Sacred art; Sacred art studies; Saints' iconography; Theological perception; Theology.

ENThe revival of the independence of the Republic of Lithuania opened up many possibilities for the expansion of sacred art studies. Two phases can be discerned in the research activity: before and after the years 1997-1998. The last decade of the 20th century saw the publication of the writings that have been started earlier and of the books by Vladas Drėma. In 1997 and 1998, a monograph on the old Lithuanian wooden sculpture and carving and A Dictionary of Iconography (compiled by Dalia Ramonienė) were published. Later, with the growth of a new and quite large generation of scholars, sacred art studies were significantly expanded. At the moment, church art studies are carried out by the researchers of the Sacred Art Department of the Institute of Culture, Philosophy, and Art and the Institute of Art Studies of the Vilnius Academy of Fine Arts, art scholars of the Lithuanian Art Museum, art and architecture historians in Kaunas and Vilnius, and heritage protection scholars from various institutions. In principle, the following main areas of research could be distinguished: Expression of devotion in church art, Church art as part of the history of culture; Church art as part of the history of artistic styles. Writings of the first category are dedicated to the analysis and cultural interpretation of saints' iconography, history of art in religious brotherhoods, and sacred heritage of individual regions.Articles and monographs of the second group provide a sociological analysis of the mechanism of the Church commissions for art and processes that were occurring in the art market until the mid-20th century and discuss the linkage between the church, cult and society. Publications of the third type concentrate on the objects of sacred art, though their aim is the study of the history of Lithuanian artistic styles and cultural typology. To summarize, it is evident that the nature of the publications of the recent years has been determined by the insufficient level of knowledge about the sacred art heritage in Lithuania. The objects of art are being published, extensive examination is carried out and at the same time it is attempted to interpret the works of sacred art in several problematic aspects. Among these dominate the history of devotion, the cults of the saints and the history of religious orders in Lithuania. Other aspects of our attitude towards religious heritage generally match the lines of research pursued internationally. The main issue among these is the reconstruction of the cultural memory, i.e. past spiritual imagery. Much attention is devoted to the study of sources. Some portion of publications covers the heritage of Lithuanian towns and the periphery, another one deals with the religious heritage of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication]