Reprezentacija ir meno istorijos pabaiga

LTStraipsnyje nagrinėjami meno istorijos dvikalbystės ir meno kūrinių interpretacijos klausimai. Taip pat apžvelgiamos šiuolaikinės meno istorijos tendencijos ir aptariami svarbiausi metodologiniai aspektai. Remiantis M. Vorobjovo Šv. Teresės bažnyčios aprašymu, skyriuje „Tarp pasaulio ir vaizdo“ plėtojamos dvi H. Beltingo idėjos: meno kūrinio vieta meno istorijoje priklauso nuo meno istoriko interpretacijos. Antra, meno istorija kaip reprezentacijos sistema nuolat absorbuoja ir adaptuoja šiuolaikinio meno strategijas. Skyriuje „Tarp mokslo ir meno“ formuluojama H. Beltingo paradigminė meno istorijos samprata (menas iki meno, menas kaip menas, menas po meno) ir analizuojama šios paradigmos reikšmė naujai meno istorijos metodologijai. Taip pat nagrinėjama pakitusi meno istorijos samprata ir jos santykis su menu ir meno kūriniu, kai meno kūrinys yra laikomas „kūriniu“, istorijos fragmentu ar dokumentu, kurį meno istorikas grąžina į jo istorinę aplinką, o ne estetinės patirties objektu, priklausančiu abstrakčiam ar globaliam menui. Keliami meno istorijos „meniškumo“ ir „moksliškumo“ ypatumų klausimai atskleidžia jų ir kalbos tiesiogines sąsajas. Skyriuje „Tarp individualumo ir visuomeniškumo“ aptariamos meno istorijai nepriklausančios temos: ikimokslinė estetinė patirtis, istorinio kūrinio analizės „šiuolaikiškumo“ pėdsakai, t. t. Tai yra nerekomenduojamos, pavojingos, tačiau neišvengiamos verbalinio meno vaizdavimo ypatybės. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Dailės istorija; Menas; Meno istorija; Mokslas; Reprezentacija; Samprata; Tekstas; Vaizdas; Art; Art history; Conception; Image; Representation; Science; Text.

ENThis essay raises the issues of the bilingualism of art history and the interpretation of an artwork. It also provides an overview of the trends of contemporary art history and presents the most topical methodological aspects. Drawing on Mikalojus Vorobjovas' description of the facade of St. Theresa Church, the chapter titled "Between the word and the image" develops two ideas of Hans Belting: the role of an artwork in 'art history' depends on what is done by an art historian. Second, art history, as a system of representation, constantly absorbs and adapts contemporary art strategies. The chapter titled "Between science and art" formulates Belting's notion of the paradigmatic art history (art before the era of art, art as art and art after the era of art) and examines the significance of the paradigm in the new methodology of art history. It also analyses the changed notion of art history itself and its relationship with art and the artwork, when an artwork is treated as a 'work', a fragment of history or a document, which is returned by an art historian to its historical area rather than as an object of aesthetic experience belonging to abstract or global art. The questions of 'artistic' and 'scientific' features of art history are raised revealing the direct relationship between them and the language. The chapter titled "Between individualism and sociality" questions non-represented areas of art history: pre-scientific aesthetic experience, the traces of 'contemporaneity' of the analysis of a historical piece, etc. These are non-recommended, dangerous, though inescapable features of the verbal representation of artworks. [From the publication]