Еще раз о неврах и селах в общебалтийском этноязыковом контексте (народ, земля, язык, имя): из истории и.-евр. *neur-: *nour- и *sel- : (неумирающая память об одном балтийском племени)

LTStraipsnyje archajiniame etnolingvistiniame kontekste aptariamos baltų – nervų ir sėlių – gentys, kurios egzsitavo jau graikų istoriko Herodoto laikais. Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjama nervų genties pavadinimo etimologija – minimi jo paminėjimai ankstyviausiose istoriniuose šaltiniuose – Herodoto, Plinijaus Vyresniojo (Neuroe), Amijano Marcelino (Neruiorum), Pomponijaus Melojaus, Valerijaus Flako (Neuri) ir Bavarijos geografo (Neriuani) veikaluose; aprašoma genties lokalizacija. Patikimiausiai senovės istorikų teiginius apie buvusias nervų, kaip baltų genties, gyvenamąsias vietas pagrindžia šiame areale paplitę baltiškos kilmės hidronimai (taip pat ir išlikę baltų kalbų žodžiai, asmenvardžiai) kilę iš indoeuropiečių šaknies *ner, kuri reiškia magiškas gyvybines galias, taip pat vyrą savo gyvybinių jėgų pilnatvėje, žmogų, kaip šių gyvybinių galių nešiotoją ir yra susijusi su vandens gelmių, žemumos reikšmėmis. Remiantis kalbiniais pėdsakais straipsnyje rekonstruojamas milžiniškas plotas, kurio skirtingose vietose, skirtingu metu yra buvęs baltų (ar indo–baltų) etnolingvistinis elementas. Straipsnyje jų paminėjimo tvarka suregistruojami visi istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti baltų genčių pavadinimai. Dėmesys skiriamas sėlių genties vardo kilmei ir etimologijai, kurio šaknies *sel–/*sal– gausus paplitimas ne tik lietuviškoje, bet aip pat gerokai platesnio baltiškojo, balto–balkanų (mažosios Azijos) arealų hidronimijoje, toponimijoje, onomastikoje leidžia kelti kalbinių ryšių klausimą. Aptariant *sel– šaknies reikšmę išskiriamas bendras vandenų judėjimo aspektas.Reikšminiai žodžiai: Aisčiai; Baltai; Etninis kontekstas; Etnokalbinis kontekstas; Kalba; Neurai; Sėliai; Tauta; Vardas; Žemė; ...' etnolanguage kontext..., nation; Aesti; Balts; Ethnic context; Land; Language; Name; Neuri; Selonians.

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Getų ir jotvingių religinių įvaizdžių paralelės / Gintaras Beresnevičius. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 4, p. 11-14.
• Jazygai, jutungai, jotvingiai: kariai raiteliai nuo Meotidės iki Dunojaus : keli štrichai jotvingių genezės klausimu / Gintaras Beresnevičius. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 2, p. 7-11.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Латыши среди балтских народов и племён, или Язык латышей до общенационального языка / О. Бушс. Балто-славянские исследования. 2021, 21, p. 293-318.