Генеалогія Беларусі : дасягненні i перспектывы даследавання

LTXX a. devinto dešimtmečio viduryje – dešimto dešimtmečio pradžioje Baltarusijos visuomenėje vykę demokratiniai procesai ir šalies suvereniteto atkūrimas lėmė išaugusį susidomėjimą savo protėvių ištakomis, tuo pačiu ir genealogijos mokslo Baltarusijoje atgimimą. Per pastaruosius 25 metus pasirodė nemažai svarbių genealoginių tyrimų. Šiame straipsnyje aptariami patys svarbiausi šios krypties tyrimai ir ateities perspektyvos. Atskirą darbų grupę sudaro teoriniai darbai, kuriuose aptariama genealoginių tyrimų metodika. Didelį dėmesį mokslininkai taip pat skiria naujų šaltinių (ypač masinio pobūdžio) duomenų įtraukimui į genealoginius tyrimus. Dėl to atsirado darbų, kuriuose tiriamas įvairių šaltinių patikimumas. Be to, pastaruoju metu itin išaugo įvairaus pobūdžio ir laikotarpio šaltinių publikacijų skaičius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kilmingųjų istoriją tiriantiems genealogams itin svarbūs publikuojami herbynai. Šio pobūdžio šaltinių publikavimas buvo atnaujintas 1997 m., pasirodžius „Naugarduko bajorijos mažajam herbynui“. Gausios šaltinių publikacijos paskatino ne tik įvairių LDK didikų ir kunigaikščių, bet ir eilinių bajorų giminių istorijos tyrimus. Juos atlieka ne tik istorikai profesionalai, bet ir istorijos mėgėjai. Genealoginiai tyrimai publikuojami straipsniuose, monografijose, rengiami specialūs žinynai. Tačiau dar lieka daugybė menkai ištirtų temų. Detalesnių tyrimų dar nėra sulaukusios įvairios įtakingos LDK bajorų giminės. Be to, iki šiol baltarusių genealogai palyginus menką dėmesį skyrė XV a. antros pusės – XVI a. pirmos pusės tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Giminės; Istoriografija; LDK, Baltarusija, genealogija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Tyrimai; Families; GDL, Belarus, genealogy; Historiography; Research; The Great Duchy of Lithuania.