Computer technologies in the study of Lithuanian dialects: storage of audio data and dialect atlases

LTKompiuterinių technologijų pažanga turi įtakos ir kalbotyroje. Lingvistams, kuriems tyrimuose tenka susidurti su dideliais duomenų ir informacijos kiekiais, šiais laikais sunku apsieiti be kompiuterinių sistemų. Dialektologai taip pat sėkmingai naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, suteikiančiomis jiems naujų tyrimų perspektyvų. Lietuvoje tokių tyrimų dar nėra daug. Tikimasi, kad tyrimo metu bus sukurta kompiuterizuota įvairių dialektologinių duomenų bazė ir bus galima sisteminti ir klasifikuoti didelius informacijos kiekius. Šiuo metu kuriama garso įrašų ir rankraščių duomenų bazė, kuri leis lengviau atlikti tarmių tyrimus. Pagrindiniai projekto uždaviniai yra panaudoti naujausias technologijas tarmių įvairovės išsaugojimui, o duomenis padaryti plačiai prieinamus kalbininkams ir visuomenei. Naujausias technologijas galima sėkmingai išnaudoti kuriant tarmių įrašų duomenų bazes. 2003-aisiais tokia duomenų bazė pradėta kurti. Joje galima saugoti tarmių įrašus iš įvairių Lietuvos institucijų. Taip pat saugomi rankraštiniai tarmių duomenys. Straipsnyje aptariamos ir Lietuvių kalbos atlaso medžiagos saugojimo aplinkybės. Duomenys kaupti nuo 20-ojo amžiaus vidurio. Šiuo metu ši kolekcija tampa pagrindu, kuriant geolingvistinius produktus. Lietuvių kalbos tarmių žodyno pirmasis tomas (2001, Vilnius) yra vienas iš pirmųjų svarbesnių kompiuterizuotų šaltinių. Šis pavyzdys rodo, kad technologijos atveria plačias galimybes kuriant tarmių žodynus. Pasinaudojant jomis galima išsaugoti daug didesnius kiekius informacijos, kuri taip pat tampa daug lengviau prieinama tyrėjams.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Duomenų bazė; Kartografija; LIetuvių tarmių atlasas; Paveldas; Tarmių duomenų bazė; Cartography; Database; Database of Lithuanian dialects; Dialectology; Heritage; The Atlas of Lithuanian dialects.