К проблеме происхождения названия Lietuva 'Литва'

LTStraipsnyje aptariami skirtingi Lietuvos vardo kilmės aiškinimai. Ankstyviausios Lietuvos vardo kilmės hipotezės šį etnonimą siejo su keltų „Letavia“, kilusių iš lotynų „litus“ (jūros krantas), kuris įsitvirtino pirmine reikšme kaip „Litavia“. Yra buvę prielaidų, kad dabartinėse lietuvių ir latvių gyvenamosiose teritorijose kadais gyveno keltai – naujieji gyventojai perėmę senąjį keltiškąjį etnonimą. Pirmosiose lietuvių kalbininkų hipotezėse Lietuvos vardas kildinamas iš hidronimo Leita, Leite, Lietauka. V. Toporovas Lietuvos pavadinimą siejo su į šiaurę nuo šiaurinės Pamaskvės dalies gyvenančiomis svetimomis etnokultūrinėmis bendruomenėmis, kurias rusai vadino šnekamosios kalbos žodžiu, reiškiančiu svetimą. Šis neigiamą konotaciją turintis įvardinimas kalbos vartotojų sąmonėje susiliejo su kitu žodžiu „литва“ (stiprus lietus). Straipsnyje minimas slaviškuose rankraščiuose sutinkamas „Литъва“, įvardijantis ne tik kraštą, šalį, bet ir jos žmones, gyventojus. LDK XV–XVI a. dokumentuose slavų kalba sutinkamas dvaro darbininkų pavadinimas „лейти“ (nuo lietuvių „laikyti“). Straipsnyje išsamiai aptariamas A. Dubonio monografijoje „Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities“ pateiktas uždaro visuomenės sluoksnio – dvaro žmonių leičių – ir jų pareigų, statuso ir turėtų privilegijų aprašymas; pasak autoriaus, leičiai tapę bendriniu lietuvių etnoso įvardinimu. Straipsnio pabaigoje pateikiama lietuviškajam „leičiai“ giminiškų žodžių senovės germanų kalbose, reiškiančių valdovo palydą, pulką, svitą, istorinė lyginamoji analizė.Reikšminiai žodžiai: Artūras Dubonis; Etimologija; Etnonimas; Leitai; Leksika; Lietuvos vardas; Lietuvos vardas; Artūras Dubonis; Baltic languages; Ethnonym; Etymology; Etymology of Lietuva; Leitai; Lexis; Slavonic languages; The name of Lithuanian.