Halachiniai reikalavimai ir papročiai Lietuvos žydų sinagogų architektūroje

LTStraipsnis skirtas LDK kultūrinėje erdvėje plačiai paplitusių sinagogų architektūros, funkcijų, interjero, dekoro simbolikos ir daugybės kitų helachiniais reikalavimais apspręstų aspektų tyrinėjimui. Autorė, remdamasi charakteringais Lietuvos žydų sinagogų architektūros pavyzdžiais ir judaizmo religinėmis nuostatomis, parodo, kad ilgus šimtmečius Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimas telkėsi aplink sinagogą. Pastaroji buvo šios uždaros bendruomenės gyvenimiškos erdvės dominantė visomis prasmėmis - bendruomenė čia rinkosi bendroms maldoms ir religinėms apeigoms, čia buvo renkamas ir posėdžiavo kahalas, vyko bendruomenės teismai; dažnai sinagogose buvo įsikūrusios mokyklos – „chederiai“ bei „Talmud-Tora“, taip pat „beit midrašai“. Todėl Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sinagoga ir bendruomenė dažnai sutapatinamos - tiek dėl bendro visai bendruomenei priklausančio pastato, tiek dėl jungtinės administracijos. Susiedama visas valdymo, švietimo bei religines funkcijas sinagoga tarytum įkūnijo pačią Toros instituciją, kuria vadovaudamasi bendruomenė organizavo savo religinį ir visuomeninį gyvenimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Halachiniai reikalavimai; Helachiniai reikalavimai; Judaizmas; Lietuvos žydų (litvakų) paveldas; Lietuvos žydų paveldas; Religiniai simboliai; Sinagogų architektūra; Sinagogų interjeras; Žydų kultūra; Halacha law; Jewish culture; Judaism; Lithuanian Jewish (litvak) heritage; Lithuanian Jewish heritage; Religious symbols; Sinagogue architecture; Synagogue architecture; Synagogue interior.

ENThe article researches the architecture, functions, interior, symbolism of decoration and many other aspects based on Halacha laws in the synagogues that were common in the territory of the Grand Duchy of Lithuania. By reference to some characteristic examples of the architecture of Lithuanian Jewish synagogues and the religious provisions of Judaism, the author shows that, for centuries, Lithuanian Jewish communal life was rallied around the synagogue. The synagogue was a pivotal space for this self-enclosed community in various aspects - a place for the community to gather, pray, and enact religious rites, a place to elect the kahal and a place for the kahal to meet, also a place for the community's court. Schools like "cheders", "Talmud-Tora", and "beit midra" were often established in synagogues, too. As a result, in Lithuania as in other countries, the synagogue and the community were often identified as one - a building for the community and its joint administration. By combining governance, education, and religious functions, the synagogue was close to embodying the institution of Torah. Guided by it, the community organized its religious and public life. [From the publication]