Parabolės praktikos ir šventasis dūksmas chasidų kultūroje
LTStraipsnis skirtas ekstatinio juoko, dūksmo praktikų, legendų ir parabolių jungtims aptarti. Tuo tikslu diskutuojama, kokio tipo chasidai plėtojo praktikas ir kaip jos yra susijusios su mąstymu, veiksmu bei žodžiu. Chasidizmas kyla iš judėjiškos liaudies pasaulėjautos ir kasdienybės bendravimo. Nors chasidizmas atsirado XII–XIII a. Vokietijoje, jis esmingai pakito ir išsiplėtė XVIII amžiaus Vidurio ir Rytų Europoje, daugiausia Abiejų Tautų Respublikoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Iki nūdienos jis išlieka vėlyvąja savo kilmės forma ir išreiškia unikalias religines ir filosofines patirtis, tarp kurių reikšmingos yra švento dūksmo ir parabolinio mąstymo, jo sklaidos sąsajos. Chasidizmo judėjimo dvasia ir įtaka buvo jaučiama Lietuvoje, todėl jis turi būti vertinamas kaip Lietuva žydų kultūros – religijos, folkloro, literatūros, filosofijos – fenomenas. Chasidų išplėtotos šokimo, giedojimo, maldingo varymosi kūliais, juoko praktikos dažniausiai buvo tarp sinagogų, viešojoje miestelių erdvėje, susitikimų ir maldos kambariuose, kuriuose emocingai buvo pasakojamos biografinės legendos ir stebukliniai nutikimai, padėję spręsti reikšmingus gyvenimo klausimus, religingai, filosofiškai ar mistiškai svarstyti būties klausimus. Emocingas protas gyvena parabolių, džiaugsmo, solidarumo ir atjautos sūkuryje. Aptarti chasidizmo teiginiai atskleidžia savitą santykį su šventumu ir kasdienybės Dievu, kuris toli nuo scholastinių išvedžiojimų, tačiau pamokantis, besikreipiantis, girdimas, jaučiamas.Reikšminiai žodžiai: Buberis, Martinas; Chasidizmas; Dievas; Dūksmas; Juokas; Karnavalas; Kūliavirstis; Mąstymas; Parabolė; Patarlė; Solidarumas; Vilniaus Gaonas; Įvietinimas; Buber, Martin; Carnival; Frolic; God; Hasidism; Laughter; Localization; Parabola; Proverb; Reflection; Solidarity; Somersault; Vilna Gaon.
ENThe article discusses the connections between ecstatic laugh, practises of enthusiasm, legends and parabolas. It is discussed, what type of Hasideans developed practices and how they are related with thinking, action and word. Hasidism originates from Jewish worldview and everyday communication. Although, Hasidism appeared in Germany in 17th – 18th centuries, it fundamentally changed and expanded in 18th century Middle and Eastern Europe, mostly in the Polish–Lithuanian Commonwealth, Romania, Hungary. Until today, it remains in its latest form and expresses unique religious and philosophic experiences, among which the significant ones are the relations between the saint enthusiasm and parabolic thinking, its disseminations. The spirit and the impact of Hasidic movement were felt in Lithuania. Therefore it has to be valued as phenomenon of Lithuanian Jewish culture – religion, folklore, literature, philosophy. Hasidic practises of dancing, singing, praying and laughing were mostly in synagogues, in public town spaces, in meeting and prayer rooms, where biographical legends and miraculous events, which helped to deal with significant issues of life, and religiously, philosophically and mystically discuss the questions of existence, were told emotionally. Emotional mind lives in the whirl of parabolas, happiness, solidarity and sympathy. The discussed Hasidic statements reveal distinctive relation with holiness and everyday God, who is far from scholastic routing but is instructive, asking, audible and tangible.
