Сомнения в заимствовании лит. miẽstas 'город' из славянского

LTStraipsnyje analizuojama lietuviško žodžio „miestas“ kilmė. „Miestas“ sutinkamas jau pačiuose ankstyviausiuose lietuviškuose rašytiniuose šaltiniuose XVI a. (M. Mažvydo, J. Bretkūno, M. Daukšos tekstai). Plačiai įsigalėjusi nuomonė, kad lietuvių „miestas“ savo dabartine reikšme perimtas iš slavų (senoji baltarusių „место“, baltarusių „места“, senoji lenkų „miasto“). Savo ruožtu slaviškas žodis kildinamas iš protoslavų *mesto pradine reikšme „место, locus“. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad lietuvių „miesto“ kilmė turi būti aiškinama tais pačiais pamatiniais žodžiais, kaip ir slaviškas *mesto, būtent indoeruopietiškuoju *meit- su priesaga -to-, kurio bendra reikšmė yra „įtvirtinti; pagalys“. Pradinė vedinio „meit-to(s)“ reikšmė – nuo likusios teritorijos atitvertas plotas, aptvaras, paprastai atidalintas į žemę susmeigtais kuolais (plg. lietuvių „mietas“) – išsaugo ryšį su veiksmažodžiu *mieti. Akivaizdžiam baltiškos lietuvių „miesto“ (taip pat atitikmenų latvių bei senovės prūsų kalbose) etimologijos su pradine reikšme „aptvertas“ patvirtinimui užtenka prisiminti, kad slavų *mesto yra protoslavų epochos naujadaras ir rusų kalbos etimologiniuose žodynuose yra apibūdinamas kaip sudėtingos kilmės žodis, praradęs vidinius slavų ryšius. Daroma išvada, kad šiuo metu nėra pakankamai svarių argumentų lietuvių „miestą“ kildinti iš slavų, priešingai – yra užtektinai prielaidų šį žodį tirti kaip grynai baltiškos kilmės, kurio sąsajos su slavų kalbomis tokiu atveju reikalautų išsamesnės analizės.Reikšminiai žodžiai: "miestas"; Baltizmai; Baltų kalbos; Etimologija; Kilmė; Semantika; Senieji lietuvių tekstai; Skolinys; Slavų kalbos; Žodžių daryba; "town"; Baltis language; Baltisms; Etymology; Genesis; Loanword; Old Lithuanian text; Semantics; Slavic language; Word formation.