LTStraipsnis skirtas XIX ir XX a. sandūroje išryškėjusio susidomėjimo žydų ir lietuvių liaudies kultūros tradicijomis apraiškoms aptarti. Jo tikslas - įvertinti kontekstą, kuriame nuo XX a. pradžios žydų ir lietuvių kultūrininkai bei visuomenininkai entuziastingai studijavo įvairius kultūros fenomenus, jų vadintus „liaudies kūryba“, „liaudies kultūra“, „tautos senove“ ir pan. Bandoma suvokti tokių paieškų gelmines priežastis, atsižvelgiant į jų konkretų kultūrinį kontekstą. Daugiausia dėmesio skiriama tarpukario laikotarpiui, kuriame savitai išsiskleidė mus dominantys reiškiniai. Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojamos panašios ir skirtingos susidomėjimo liaudies kultūra apraiškos žydų ir lietuvių bendruomenėse ir svarstoma, ar tai lygiagrečių dalykų panašumas, ar integralus artumas, formavęsis tarpukario Lietuvos kultūros raidos procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnografija; Folkloristika; Liaudies kultūra; Liaudies kūryba; Tautosaka; Žydų kultūra; Ethnography; Fokl culture; Folk art; Folk culture; Folklore; Folkloristics; Jewish culture.
ENThe article aims at evaluating the early twentieth-century context of the Lithuanian and Jewish intelligentsias search for such phenomena as "folk art", "folk culture", "the past of the nation", etc., and at investigating the historical reasons for such a search. Special attention is paid to the period between the two World Wars. The article describes both the similar and the different representations of the interest in folk culture among Lithuanians and Jews and raises the question about the nature of such similarities: were they just cases of occasional likeness or of integral closeness formed in the cultural process of interwar Lithuania?. [From the publication]