Verslumas : ugdymo programos ir jų efektyvumo raiška

LTStraipsnyje nagrinėjama verslumo samprata ir raiška Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Analizuojami ES dokumentai skatinantys verslumo ugdymą. Įvairūs autoriai pripažįsta, kad verslumą įtakojančių žinių ir gebėjimų įgijimu turi rūpintis pats žmogus pasirinkdamas mokymo institucijas, kurios gali pasiūlyti mokymo programas ir praktinio verslumo ugdymo priemones (Turner, 2005; Kaufmann ir Dant, 1998; Shepherd ir Douglas, 1997; Lydeka, 1996; Stačiokas, 1995). Atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojamas verslumo ugdymo proceso efektyvumas kolegijose, atskleidžiamas studentų požiūris į savo verslo kūrimą. Tyrime dalyvavo 440 studentų iš įvairių Lietuvos kolegijų. Tyrimo rezultatai parodė, kad verslumo ugdymo programos nepakankamai skatina kolegijų studentus pradėti savo verslą. Studentai jaučia teorinių ir praktinių žinių trūkumą. Šios žinios ne visada susietos tarpusavyje. Kad paskatinti verslumo ugdymo programų efektyvumą, būtina pakoreguoti programų tikslus ir pertvarkyti programas atsižvelgiant į „ekonominius“ programų vykdymo tikslus. Efektyvia laikyti tokią programą, kurią pabaigus studentai ne tik įsilietų į darbo rinką kaip darbuotojai, bet įkurtų savo įmones ir sėkmingai joms vadovautų. Tam turi būti ugdomos tokios kompetencijos kaip komunikacija, kritinis mastymas, problemų sprendimas, komandų sudarymas ir sprendimų priėmimas. Todėl mokymo įstaigos turi suteikti galimybę studentams įgyti praktinės darbo patirties ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Verslumas; Verslumo ugdymas; Ugdymo programos ir efektyvumas; Entrepreneurship; Entrepreneurship education; Education programmes.

ENThe paper discusses the concept and expression of entrepreneurs¬hip in the European Union and Lithuania. The documents of the EU promoting entrepreneurship education are analyzed. Many authors acknowledge that a person himself must take care of acquiring knowledge and capabilities influencing entrepreneurship by choosing educational establishments that may offer training programmes and practical means for developing entrepreneurship (Turner, 2005; Kaufmann and Dant, 1998; Shepherd and Douglas, 1997; Lydeka, 1996; Stačiokas, 1995). A research has been performed whereby the efficiency of educational process of entrepreneurship was analyzed in colleges, and an attitude of students towards creation of their business was revealed. 440 students from different colleges of Lithuania participated in the research. The survey revealed that entrepreneurship education programmes insufficiently stimulate the students of colleges to start up their business. Students feel lack of theoretical and practical knowledge. This knowledge is not always interrelated. In order to stimulate the efficiency of the entrepreneurship education programmes, it is necessary to adjust the objectives of programmes and to rearrange the programmes taking into account the "economical" objectives of the programmes fulfilment. The most efficient should be such a programme, after which the students could not only enter the labour market as employees, but also establish their enterprises and manage them successfully. Thus, educational establishments must provide the students with a possibility to acquire practical work experience not only in local, but in international markets, as well.