LTMonografijoje, remiantis lietuvių ir baltarusių užkalbėjimų tekstais, analizuojami balto–slavų užkalbėjimai nuo ligų. Aptariami bendrą etnokultūrinį baltų ir slavų lauką formuojančių užkalbėjimų tekstų masyvai: atskleidžiami jų panašumai ir skirtumai, rekonstruojami juose vaizduojamo pasaulio modeliai. Lietuviški užkalbėjimai išsiskiria savo archajiškumu: vėlyvo krikščionybės priėmimo dėka juose atsispindi gamtmeldiška pasaulėžiūra ir ankstyvasis naujų religinių įtakų senajam tikėjimui etapas. Užkalbėjimai ypač paplitę lietuvių–baltarusių–lenkų pasienyje; tikėtina, kad šis faktas neatsitiktinis. Artimų kultūrinių sąveikų sąlygomis formuojasi žanras, paremtas savo/svetimo opozicija, demonstruojantis žmogaus pastangas aktyviai priešintis aukštesnėms jėgoms. Dviejų gretimai egzistuojančių kultūrų užkalbėjimų palyginimas suteikia informacijos apie folklorinį pasaulio vaizdą ir leidžia rekonstruoti bendrą hipotetinį balto–slavų užkalbėjimų pamatą. Lietuvių užkalbėjimų tradicijoje išsiskiria gamtmeldiškos maldos dievybėms (Gabijai, Žemynėlei, Saulei, Mėnuliui). Monografiją sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiama užkalbėjimų tekstų lingvistinė analizė (aptariami sintakstės, semantikos, morfologijos, žodžių darybos ir fonetikos aspektai) ir jų tipologinė klasifikacija. Ši analizė leidžia išskirti kalbinius mechanizmus, kuriais užkalbėjimuose įgyvendinami pragmatiniai tikslai. Antroje dalyje, remiantis sudarytu tezauro tipo žodynu, konstruojamas užkalbėjimuose atsiveriantis pasaulio vaizdas, aptariamas skirtingų užkalbėjimų tekstų siužetų paplitimas balto–slavų areale.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir baltarusių užkalbėjimai; Užkalbėjimai nuo ligų; Pasaulio vaizdas; Tautosaka; Incantation; Lithuanian and Belarusian incantations against diseases; World view; Folklore.
ENIn the monography, based on the texts of Lithuanian and Belarusian incantations, the Balto-Slavic incantations against illnesses are analysed. The collections of incantation texts, which form ethno cultural field of Balts and Slavs, are discussed: their similarities and differences are revealed, the models of their depicted world is reconstructed. Lithuanian incantations stand out because of their archaicness: thanks to late Christianisation, they reflect Pagan worldview and early stage of new religious influence to the old faith. The incantations have especially spread in Lithuanian-Belarusian-Poland border; it is probable, that this fact is not accidental. The genre, which is based on own/alien opposition, demonstrating person's efforts to actively fight back higher powers, is formed on the conditions of close cultural interaction. The comparison of two adjacent existing cultural incantations gives information about folkloric view of the world and lets to reconstruct common hypothetic foundation of Balto-Slavic incantations. In the tradition of Lithuanian incantations, Pagan prayers to deities (Gabija, Žemynėlė, Saulė, Mėnulis) stand out. The monography consists of two parts: in the first one, linguistic analysis of the texts of incantations is presented (aspects of syntax, semantics, morphology, word-formation and phonetics are discussed) and their typological classification. This analysis distinguishes linguistic mechanisms, by which pragmatic aims are reached in incantations. In the second part, on the basis of thesaurus dictionary, the view of the world in incantations is constructed; the spread of plots of different texts of incantations in Balto-Slavic area is discussed.