Globalusis Zamenhofo projektas ir interlingvistinės perspektyvos
LTStraipsnis skirtas Lietuvos pietvakariuose, Veisiejuose, gyvenusio esperanto kalbos pradininko Liudviko Leizerio Zamenhofo (1859-1917) įnašui kuriant pasaulinę kalbą aptarti. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į „Lingvo internacia“ atsiradimo prielaidas, jos kūrėjo siekių metalingvistinę analizę. Straipsnio sumanymą suponavo du esminiai klausimai: ar esperanto pradininkas – pasaulinio projekto autorius? Kokios šio projekto perspektyvos metacivilizacinės kultūros ir technogeninės revoliucijos sąlygomis? Atsakymų į šiuos klausimus paieška mūsų analizę iš dalies ekstrapoliuos ir menkiau žinomas esperanto kūrėjo gyvenimo detales. Vis dėlto ši tema reikalauja platesnio lingvistinės ir komunikacijos problematikos konteksto. Zamenhofo projektas, kuriame didieji universalistiniai idealai užima bene svarbiausią vietą, daugiakalbystės ir kultūrų polilogo probleminius taškus praturtina kultūrologiniais apmąstymais, pirmiausia, kaip įmanomas dialogas tarp skirtingų konfesijų, kalbų ir šalių atstovų?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Esperanto; Multikultūrinis pasaulis; Pasaulis, polilingvistinė invazija; Polilingvistinė invazija; Zamenhofas; Zamenhofas, esperanto, daugiakalbystė, multikultūrinis; Esperanto; Invasion; Multicultural world; Multilinguistics; Polylinguistic; Polylinguistic invasion; Zamenhof.
ENThe article is devoted to the discussion of the contribution made by the originator of the Esperanto language Liudvik Leizer Zamenhof (1859-1917), who lived in Veisiejai, the southwest of Lithuania, to the creation of universal language. The main attention is given to the assumptions of the emergence o Lingvo internacia by providing a meta-linguistic analysis of its creator's aspirations. The article rests on two essential questions: Is the originator of Esperanto also the author of the universal project? What are the perspectives of this project in view of the arising contemporary meta-culture and technological revolution of today? The search for the answers to these questions will lead to the less known details about the creator of Esperanto. Those answers will also require a wider context of linguistic and communicative topics. Although the most important place in Zamenhof’s project is reserved for the ideals of universalism, some problematic points of multilingual polylog are discussed in much broader cultural terms thus opening up a prospect for a possible dialogue between the representatives of different confessions, languages, and countries. [From the publication]
