LTPagrindinės sąvokos: abstraktusis mąstymas, bendrojo lavinimo mokykla, intelekto sutrikimas, protiškai atsilikę vaikai, socialinis supratingumas, specialioji internatinė mokykla. Tyrime lyginamas nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, ugdomų bendrojo lavinimo (40 mokinių) bei specialiosiose ugdymo įstaigose (50 mokinių), socialinis supratingumas. Atlikta šių mokinių intelekto analizė pagal Wechsler (WISC-R) intelekto testo keturių subtestų rezultatus: „Panašumų“ ir „Kubelių“ subtestų – abstrakčiajam loginiam mąstymui įvertinti, „Supratingumo“ ir „Paveikslėlių sekos“ subtestų – socialiniam supratingumui įvertinti. Duomenims apdoroti taikyti deskriptyvinės statistikos metodai (grafikų analizė, parametrinis t-testas, neparametrinis Mann- Whitney testas, Pearson koreliacijos koeficientas). Konstatuota, kad nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, integruotai ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose, socialinis supratingumas (gebėjimas suprasti ir interpretuoti socialinius reiškinius, spręsti problemas, kaupti socialinę patirtį ir ja remtis, elgesio standartų žinojimas ir jų laikymasis, adekvatus tarpasmeninių santykių vertinimas ir kt.) yra statistiškai patikimai aukštesnis nei specialiosiose ugdymo įstaigose besimokančių. Taigi protinę negalią turinčių asmenų socialinis įtraukimas (per ugdymo integravimą) leidžia sėkmingiau spręsti jų socialinio ugdymo(si) problemas, nei jos sprendžiamos specialiosios ugdymo įstaigos sąlygomis ir kartu užtikrina neblogesnes sąlygas mokinių abstraktaus mąstymo raidai. [Iš leidinio]
ENMain concepts: abstract thinking, general education school, intellectual disorders, mentally retarded children, social comprehension, special boarding school. The study compares social comprehension of children with minor mental retardation studying at general education (40 pupils) and specialised educational institutions (50 pupils). Analysis of intellectual abilities of these pupils have been carried out in accordance with results of four subtests of the Wechsler (WISC-R) intellectual test: subtests on similarities and blocks – to evaluate abstract logical thinking, subtests on comprehension and sequences of pictures – to evaluate social comprehension. Data were processed using descriptive statistical methods (analysis of charts, parametrical t-test, non-parametrical Mann-Whitney test, Pearson correlation coefficient). It was found out that social comprehension of pupils with minor mental retardation studying in an integrated environment at general education schools (their ability to understand and interpret social phenomena, solve problems, accumulate social experience and rely on it, knowledge and observance of behavioural standards, adequate evaluation of interpersonal relations, etc.) are statistically significantly higher than of those studying at specialised schools. Hence, social inclusion of persons with mental disability (through educational integration) allows to more successfully solve the problems of their social education than when they are tackled under conditions of a specialised educational institution and at the same time ensure as good conditions for development of pupils’ abstract thinking.