Lietuviai ir litvakai: skausmingas savitarpio supratimo ieškojimas

LTLietuvos žydai (litvakai) yra svarbi visos žydų tautos dalis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pasirodė gausybė mokslinių darbų, tiriančių litvakų kultūrinį paveldą ir Holokaustą Lietuvoje. Visgi dar esama nepakankamai ištirtų problemų. Šiame straipsnyje siekiama giliau pažvelgti į antisemitizmo Lietuvoje problemą ir lietuvių bei žydų santykių istoriją. Problema tiriama plačiame Europos istorijose kontekste. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai buvo įsikūrę jau XIV a. pabaigoje. Juos su krikščioniškąja visuomenės dalimi siejo abipusė ekonominė nauda, tačiau žydai buvo suvokiami kaip kitokie. Judofobinių nuotaikų galima užtikti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų folklore. Visgi tai nevadintina antisemitizmu. Jo susiformavimą galima sieti su modernizacijos procesais, įsibėgėjusiais XIX a. Šio amžiaus antrojoje pusėje ėmė formuotis pirmieji lietuvių ir žydų įtampos židiniai. Po Pirmojo pasaulinio karo Vidurio ir Rytų Europoje susikūrė nacionalinės valstybės (viena iš jų – Lietuva), kuriose išliko „savo – svetimo“ skirtis. Kryptingos, sąmoningos antisemitinės politikos tarpukario Lietuvos valdžia nevykdė, tačiau įtampa visuomenėje buvo jaučiama. 1940 m. Lietuvai praradus valstybingumą lietuvių ir žydų priešiškumas dar labiau išryškėjo. Katalikų Bažnyčia niekada nepritarė prievartai ir antisemitizmui, tačiau prieš nacių ir jų talkininkų veiksmus griežtai neprotestavo. Abipusis žydų ir lietuvių dialogo supratimas atsirado tik antrosios sovietų okupacijos metais dėl patiriamų represijų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę sąlygos abipusiam dialogui tapo kaip niekad palankios.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas Europoje; Holokaustas Lietuvoje; Lietuviai ir litvakai; Lietuvių ir žydų kultūrinis dialogas; Lietuvos istoriografija; Litvakų istorija; Vakarų ir Lietuvos istoriografija; Antisemitism in Europa; Antisemitism in Lithuania; Cultural dialogue of Lithuanian and Litvaks; History of litvaks; Holocaust in Lithuania; Holokaust in Lithuania; Lithuanian and Jewish cultural dialog; Lithuanian and Litvaks; Lithuanian historiography; Lithuanians ans litvaks; Litvak history; Western and Lithuanian historiography.

ENLithuanian Jews (Litvaks) is an important part of whole Jews' nation. When Lithuania regained independence, many scientific works, which analysed cultural heritage of Litvaks and Holocaust in Lithuania, appeared. However, there still are not enough analysed problems. In this article, the aim is to look more deeply into the problem of antisemitism in Lithuania and history of relationship between Lithuanians and Jews. The problem is analysed in wide context of the history of Europe. In the Grand Duchy of Lithuania, Jews settled down in the end of 14th century. They and Christian part of society were related by mutual economic benefit, however, Jews were considered as different. Not only in Lithuanian but also in other nations Jewphobia appeared. However, it cannot be called anti-Semitism. Its formation can be related with processes of modernisation, which accelerated in 19th century. In the second half of this century, the first tension zone of Lithuanian and Jews began to form. After the First World War in the Middle and Eastern Europe, national countries (one of them - Lithuania) have created, where division of "own - alien" remained. The government of interwar Lithuania did not perform purposeful, conscious anti-Semitic politics; however, the tension in society was felt. When in 1940 Lithuania lost statehood, the enmity emerged even more. Catholic Church never approved coercion and anti-Semitism, however, it did not protest strictly against the actions of Nazis and their helpers. Mutual perception of dialogue of Jews and Lithuanians appeared only in the second year of Soviet Occupation due to experienced repressions. When Lithuania regained independence, conditions for mutual dialogue became favourable as never before.