От «Как дочь родную на закланье...» к «Над русской Вильной стародавной...» : Литва в историософии Тютчева

LTStraipsnyje analizuojami du F. Tiutčevo eilėraščiai „Как дочь родную на закланье...“ („Kaip tikrą dukrą į skerdyklą...“) ir „Над русской Вильной стародавной...“ („Virš senojo rusų Vilniaus...“), siekiant atskleisti juose minimo „rusų Vilniaus“ ir rusų Lietuvos motyvų ištakas. Abu kūriniai buvo išspausdinti jau po poeto mirties ir davė peno įvairioms interpretacijoms. Pirmasis eilėraštis – tai poeto atsakas į rusų numalšintą lenkų sukilimą 1830–1831m.; išspausdintas 1879 m. jis gavo simptominį prierašą „Varšuvos paėmimui“. Tiutčevas, nors ir pripažindamas Lenkijos valstybę, ieško argumentų apginti Rusijos veiksmų teisėtumą: savosios rusų tautos sukilimo numalšinimas aiškinamas siekiu išlaikyti valstybės vienybę, taip pat pabrėžiama istorinė Rusijos imperijos misija vesti į visus slavus, taip pat ir lenkus, į nušvitimą. Antrajame eilėraštyje, parašytame po naujojo lenkų sukilimo 1863 m., jau demonstruojamas priešiškumas Lenkijai ir reiškiamas pritarimas oficialiajai rusinimo ir provoslaviško tikėjimo rėmimo politikos Lietuvoje įgyvendinimui. Straipsnyje minėtieji motyvai analizuojami istoriniame kontekste. Akcentuojamas istorikų pabrėžiamas LDK pradžią siekiantis etninis balto–savų maišymasis, taip pat ir konfesijų – katalikybės ir provoslavijos – aspektu. Remiantis tyrinėjimų medžiaga bandoma rekonstruoti istorinį pagrindą Tiutčevo formuluotai grandiozinei programai, skirtai atkurti idealią trejybę – rusų imperija / provoslavų tikėjimas / slavų rasė. Daroma išvada, kad Vilnių Tiutčevas regi kaip provoslavinį ir gina jį nuo svetimos konfesijos atstovės Lenkijos pavergimo.Reikšminiai žodžiai: 1830-1831 sukilimas; F.I Tiutčevas; Fiodoras Tiutčevas; Ideologizavimas; Istoriosofija; K. Balmontas; Muravjovo išaukštinimas; Politikavimas; Exaltation of Muravjov; F. I. Tiutchev; F.I Tiutshev; Ideologizing; Istoriosophy; K. Balmont; Lithuania; November uprising; Politicizing.