Gyvybės medžio simbolika Rytuose ir Vakaruose

LTStraipsnyje nagrinėjamas Gyvybės medžio motyvo plitimas Rytuose ir Vakaruose. Terminas Gyvybės medis yra kilęs iš Senovės Rytų. Pagal Babilonijos Gilgamešo mitą, užtenka suvalgyti Gyvenimo medžio vaisių, kad taptum nemirtingas. Iš senųjų civilizacijų išlikę jo atvaizdų – stilizuotas Gyvybės medis įkomponuotas centre tarp priešpriešiais į jį atsuktų dviejų ar daugiau figūrų. Į Europą Gyvybės medžio ornamentai pateko nuo kryžiaus žygių laikų. Juos pargabendavo kryžiuočiai, vykę į Jeruzalę Kristaus kapo vaduoti. Žydų kultūroje ryškiausias Gyvybės medžio simbolis yra menora (hebrajų kalba menorah – septynšakė žvakidė). Menoros pagrindas reiškė Gyvybės medį, stiebas – pasaulio ašį, o žvakėmis užsibaigiančios menoros šakos simbolizavo septynis arkangelus priešais Dievo sostą. Menoros vaškinės žvakės šventykloje buvo skirtos Jahvės garbei. Gyvybės medžiu prasideda visa žmonijos istorija pagal Bibliją. Edeno sode augęs Gyvybės medis. Žmonėms nusidėjus, Dievas juos išvarė iš rojaus, kad jie nebegalėtų skinti vaisių nuo Gyvybės medžio ir būti nemirtingi. Gyvybės medžio įvaizdis iškyla ir pasaulį atpirkus, Apokalipsėje. XIII a. šv. Bonaventūra sutapatino amžinybės medį iš Apokalipsės su Išganytojo kryžiumi, tad Europoje kryžius vadintas Gyvybės medžiu. Rytietiška Gyvybės medžio idėja, įsišaknijusi Vakarų Europoje ir patyrusi modifikacijas krikščioniškajame mene, būdinga XIX-XX a. pr. pagamintiems mediniams lietuvių liaudies kryžiams. Pasitaikydavo kryžių, kurie nuo viršaus iki apačios būdavo išpuošti augaliniais ornamentais taip, kad kryžius tapdavo amžinai gyvo medžio simboliu.Reikšminiai žodžiai: Gyvybės medis; Edeno sodas; Apokalipsė; Amžinasis gyvenimas; Tradiciniai lietuvių liaudies kryžiai; Life tree; The garden of Eden; Apocalypse; Eternal life; Lignum vitae; Traditional Lithuanian folk crosses.

ENThe spread of the Tree of Life in the East and the West is considered in the article. The term the “Tree of Life” comes from the Ancient East. According to a myth, it is enough to eat some fruit of the Tree of Life to become immortal. Its images have come from ancient civilisations. Ornaments of the Tree of Life got into Europe during the Crusaders’ period. The Crusaders who went to Jerusalem to liberate the grave of Christ used to bring them. The most famous symbol of the Tree of Life in Jewish culture is menorah (in Hebrew ‘menorah’ is a seven-branched candlestick). The base of the menorah symbolised the Tree of Life, its stem – the axis of the world, and the branches of the menorah symbolised seven archangels in front of the God’s throne. Wax candles of the menorah were used to worship Yahweh. According to the Bible the history of mankind starts with the Tree of Life. The Tree of Life grew in the Garden of Eden. When people sinned God drove them away from Eden so that they could no longer pick fruit from the Tree of Life and be immortal. The image of the Tree of Life emerged in the Revelations. In the 13th century St Bonaventura identified the eternity tree from the Revelations with the Cross of the Saviour, so the cross is called the Tree of Life in Europe. The oriental idea of the Tree of Life, which took root in Western Europe and underwent modifications in Christian art, is typical to wooden crosses of the Lithuanian people made in the 19th-the beginning of the 20th century. There were crosses, which were decorated with ornaments of plants so that the cross became a symbol of perpetually live tree.