Tauta ir nacionalinė valstybė eurointegracijos sąlygomis : (Lietuvos atvejis)

LTŠio darbo tikslas – išanalizuoti lietuvių tautinio tapatumo ir pilietiškumo bei jų pokyčių kontūrus eurointegracijos kontekste. Eurointegracija pastebimai keičia valstybių socialinį kontekstą, formuojantį žmogaus asmenybę, jo įsitikinimus bei vertybes. Tautinės valstybės, dalį politinio savarankiškumo perleisdamos viršvalstybinėms Europos Sąjungos institucijoms, veikiamos žiniasklaidos ir popkultūros, ilgainiui pradeda supanašėti, nors tuo pačiu ir praturtėja besivienijančios Europos tapatumu. Iš čia kyla nuogąstavimas, kad, integruodamosi su kitomis Europos kultūromis, tautos netenka savasties ir palaipsniui nunyksta. Vis dėlto bet kurios šiandieninės tautos kultūra nėra uždara sistema: ji įtakojama kitų kultūrų, tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas. Taip įsisavinamos naujos vertybės, papildančios tautos savastį. Remiantis atliktu kokybiniu sociologiniu tyrimu – giluminiu interviu, daroma išvada, jog pilnaverčiam šiuolaikinių tautų egzistavimui, jų savitumui išlaikyti yra būtinos kelios esminės sąlygos: nacionalinė valstybė ar bent pakankama tautų politinė-teritorinė autonomija, laisvas kalbos, kultūros puoselėjimas. Nacionalinė valstybė turi didžiausių galių išsaugoti tautiškumą, kaip itin svarbią visų tautos narių jungtį. Kosmopolitiškoje “pasaulio piliečio” savimonėje tautiškumas palaipsniui nyksta kaip esminė vertybė, nors jis labiau nei pilietiškumas apsprendžia žmogaus priklausymą tam tikrai etnokultūros bendrijai, siejamai istorinių ryšių, puoselėjančiai tautinės savimonės, kalbos bei kultūros tęstinumą. Nepaisant tokių aplinkybių, jau įžvelgiama ir nauja tendencija: nacionalizmas bei tautiškumas pamažu atgimsta kaip moderniojo pasaulio reiškiniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Nacionalinė valstybė; Eurointegracija; Pilietiškumas; Nation; National state; Euro integration; Civility.

ENThis study aims to analyse changes in the Lithuanian national identity and citizenship in the context of the European integration. The European integration is noticeably changing the social context of states, which shapes the people’s personalities, beliefs and values. In transferring part of their political independence to the supranational institutions of the EU and under the influence of the media and the popular culture, nation-states undergo gradual assimilation. This raises the concern that, by integrating with other European cultures, nations lose their uniqueness and gradually wither away. Nevertheless, the national culture of any modern nation is not an insular system: it is influenced by other cultures, whereby new values are accepted which add to its uniqueness. On the basis of the qualitative sociological research performed, the article concludes that several basic conditions are necessary for the full-fledged existence of modern nations and the preservation of their individuality: a nation-state or, at least, sufficient political-territorial autonomy of nations, and free cultivation of language and culture. The nation-state has the greatest power to preserve national identity as a particularly important link between all the members of a nation. Nationhood is gradually losing its value in the cosmopolitan consciousness of the “world citizen”, despite the fact that it is more significant than citizenship in defining a person’s belonging to an ethnocultural community, bound by shared history, national consciousness, and the continuity of language and culture.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology