Laimingiausių kūrybos valandų vaisius

LTRomanas „Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius“ yra pats sudėtingiausias Icchoko Mero kūrinys. Jame po sąlyginiais vaizdais, veikėjais-simboliais slypi pasakojimo subjekto sąmonės ir pasąmonės turinys, realybė, artima vizijoms, sapnams, mitui. Viskas, ką pasakotojas fiksuoja, yra vidinių būsenų atspindžiai, o erdvės ir laiko parametrai sąlyginiai, simboliniai. Nuoroda į septynias dienas atskleidžia romano pasakotojo ir antagonisto sudėtingą dvasinę odisėją. Romano kompozicijos ašis – herojaus sąmonės kelionė per septynis vilties ir beviltiškumo ratus. Viso romano veiksmo pobūdis ritualinis, sąlyginis. Tai tam tikrų pasikartojančių dvasios aktų struktūra. Pranašo paveikslu simboliškai įvardyta pati totalitarinės sistemos šerdis – žmogaus dvasią prievartavęs monstras. Tačiau I. Merui svarbiausia ne apibrėžtas istorinis laikas, ne sistema, o toje sistemoje priverstos egzistuoti sąmonės likimas, destrukcijos pavojai. „Striptizas“ natūraliai įsirašo į Vakarų modernistinės literatūros kontekstą. Jis vienas pirmųjų lietuvių literatūroje taip esmingai perprato Vakarų modernistinės literatūros pamokas, ne tik kūrybiškai jas papildė XX a. vidurio ir antrosios pusės žmogaus patirtimi, bet ir pralenkė, savitai pritapdamas jau prie XXI a. kūrėju. [parengta pagal anglišką santrauką]

ENIcchokas Meras' novel "Striptease or Paris - Rome - Paris" is the most complicated work by this author. Images and symbolic characters in the novel reveal the consciousness and subconsciousness of the narrative subject, the reality which is close to visions, dreams and myths. In his notes for seven days the narrator and antagonist of the novel explores a complicated spiritual odyssey of his self. The voyage of consciousness through seven circles of hope and despair emerges as the axis of the composition. The act that takes place in the novel is ritual, conditional. It has a certain structure of recuring spiritual acts. The portrait of the prophet symbolically ambodies the axis of the totalitarian system, the monstre that abused the human spirit. Yet Meras is interested in drama of imprisoned soul and in its way to freedom rather than in an exploration of a system. Striptease naturally fits into the context of Western modern literature. Meras was the first among Lithuanian writers who grasped the essence of the modernist aesthetics. He has not only enriched it with the human experience in the middle and the end of the twentieth century, but surpassed it, entering the pantheon of the writers of the twenty first. [From the publication]