LTStraipsnyje apžvelgiamos XVI a. lietuviškos su liuteroniška tradicija siejamos knygos – aptariamas jų turinys ir galimi šaltiniai. Lietuviškų religinių tekstų klestėjimo fazė prasidėjo Reformacijos laikais, kada Prūsija perėjo į liuteronų konfesiją: nauja tikyba reikalavo, kad bažnytinės apeigos vyktų žmonėms suprantama gimtąja kalba. Apie XVI a. vidurį Prūsijoje išėjo pirmosios liuteronų knygos lenkų, lietuvių ir prūsų kalbomis. Leisdama lenkiškas ir lietuviškas knygas, Liuteronų Bažnyčios vadovybė ne tik galvojo apie Prūsijos religinių bendruomenių poreikius, bet turėjo ir kitų tikslų – skleisti savo tikybą kaimyninėje Lenkijos karalystėje ir LDK. 1547 m. M. Mažvydo parengtą „Katekizmą“, kuris iš esmės yra verstinė publikacija, galima apibūdinti kaip Vidurio Europos kultūros paminklą lietuvių kalba. Tik du knygos tekstai nesusiję su liuteriškomis tradicijomis. B. Vilento išleistame dvitomiame Mažvydo rengtame giesmyne „Gesmes Chriksczoniskas“ (1563) svarbią vietą užima vertimai iš Liuterio „Geistliche Lieder“, dalis psalmyno kūrinių versta pagal Liuterio Biblijos vertimą. Liuteronai XVI a. išleido dar tris liturgines knygeles: M. Mažvydo „Forma Chrikstima“ bei „Paraphasis“ ir J. Bretkūno „Kollectas“. Šias knygas sieja bendras bruožas: jų pagrindinę dalį sudaro vertimai iš prūsiškų „Kirchenordnungen“. 1579 m. išėjo naujas katekizmas, kuris pakeitė 1547 m. tekstą: tai – B. Vilento iš vokiško originalo išverstas Liuterio „Enchiridionas“. 1591 m. išėjo J. Bretkūno dvitomė „Postilė“. Pačioje šimtmečio pabaigoje (1600) pasirodė S. Vaišnoro parengta „Żemczuga theologischka“.Reikšminiai žodžiai: Giemynų istorija; Giesmynai; Istorinis kontekstas; Lietuvių liuteronų knygos; Liuteronų giemynai lietuvių kalba; Lotynų kalba; Vidurio europa, Bažnyčia; Church; History of himnals; Hystorical context; Lithuanian Lutheran books; Lithuanian Lutheran hymnals; Lithuanian hymnnals; Middle Europe; The latin language.