Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniausiųjų bažnyčių patrocinijos (iki 1430)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Vokiečių kalba / German

LTStraipsnyje nagrinėjamos LDK (be rusėniškų žemių) seniausiųjų bažnyčių patrocinijos laikotarpiu nuo karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto krikšto (1386 m.) iki jų mirties (1430 ir 1436 m.). Svarbiu šaltiniu tyrimui tapo Vilniaus katedros ir diecezijos diplomatinis kodeksas bei registras, taip pat vadinamasis „Medininkų kodeksas“. Atliktas tyrimas atskleidė, jog iki 1430-1434 m. Vilniaus diecezijoje buvo pastatytos 36 bažnyčios; XV a. 16 bažnyčių turėjo patrocinijas. Per aptariamąjį laikotarpį buvo pakeistos bent kelios seniausiųjų Vilniaus diecezijos bažnyčių patrocinijos. Visoje LDK teritorijoje (be rusėnų gyvenamų sričių) aptariamuoju laikotarpiu buvo pastatytos 44 bažnyčios, daugelis jų – Jogailos ir Vytauto fundacijos. Tarp Viešpaties patrocinijų labiausiai paplitusios Švento Kryžiaus bažnyčios. Lietuvoje stebina didelis Marijos patrocinijų skaičius (12 bažnyčių, arba 30 %); šventųjų patrocinijos sudarė 54 % visų bažnytinių titulų, nemažai jų sudarė šv. Petro ir Povilo titulo patrocinijų. Tyrimas paneigė teiginį, jog misionieriai iš Lenkijos į Lietuvą atnešė savo šventųjų kultą ir/ar polonizavo Lietuvą, nes iki 1430 m. iš 49 patrocinijų tik vienas iš Vilniaus katedros titulų buvo skirtas šv. Stanislovo garbei. Populiarios buvo šv. Jono Krikštytojo patrocinijos prie Vilijos ir Biebžos upių, o Vilniuje, Gardine, Volkovyske, Geranainyse įsteigtos šv. Mikalojaus bažnyčios liudija apie šio šventojo kulto raišką Lietuvoje. Visos patrocinijos Lietuvoje kilę iš Vakarų Europos, kas liudija Lietuvos integravimą į lotynų kultūros erdvę.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Krikštas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Patrocinija; Patronas, globėjas, bažnyčia, LDK, Jogaila, Vytautas, šventieji; Christening; Church; Patrocinia; Patronage, church, GDL, Wladisllaw II Jagiello, Vytautas, saints; The Grand Duchy of Lithuania.

ENIn the article, patronages of the oldest churches of the Grand Duchy of Lithuania (without the lands of Rusyns) in the period of king Jogaila and the Christening of Vytautas the Great (in 1386) until their death (in 1430 and in 1436) are analysed. The diplomatic codex and register of Vilnius Cathedral and Diocese, also called "the Codex of Medininkai", became an important source for the research. The research revealed that until 1430-1434 in Diocese of Vilnius, 36 churches were built; in 15th century, 16 churches had patronages. Throughout the discussed period, at least few patronages of Vilnius Diocese churches were changed. In the whole territory of the Grand Duchy of Lithuania (without the lands of Rusyns) throughout discussed period, 44 churches were built, many of them – the foundations of Jogaila and Vytautas. Among the patronages of the Lord, the churches of the Holy Cross are the most common. In Lithuania, there is surprising number of Mary's patronages (12 churches, or 30%); 54 % of all ecclesiastical titles consisted of the patronages of Saints; a lot of them were the patronages of St. Peter and St. Paul titles. The research denied the statement that the missionaries brought their cult of Saints from Poland to Lithuania and/or pollinized Lithuania because until 1430, only one of 49 patronages of the titles of Vilnius Cathedral was dedicated to St. Stanislaus honour. The patronages of Saint John the Baptist by the rivers of Viliya and Biebrza were popular, while in Vilnius, Grodno, Vawkavysk and Gieranony, the established churches of Saint Nicholas testify the expression of the cult of Saints in Lithuania. All patronages in Lithuania originate from the Western Europe, which declares Lithuania's integration to the space of Latin culture.