LTStraipsnyje aptariami Lietuvoje vykę krikščionėjimo procesai. Teigiama, jog jie prasidėjo Jogailos ir Vytauto valdymo laikais, abiem valdovams skandalingai veikiant tarptautinėje arenoje. Lietuvos geografinė padėtis ir etninės aplinkybės lėmė tai, kad krikščionybės pažanga augo lėtai ir tikrasis krikščionėjimas vyko tik protestantizmo ir kontrreformacijos laikotarpiu. To rezultatas – šalis XVII a. tapo krikščionybės bastionu. Kita vertus, čia krikščionybė buvo gerokai susipynusi su senojo tikėjimo reliktais. Be to, jei Žemaitijos valstietis tvirtai laikėsi krikščionybės, tai dvarininkai padalijimo laikotarpiu garbino įvairias laisvamaniškas sroves. Taip pat tiek ikireformaciniu laikotarpiu, tiek ir XVII-XIX a. Lietuvoje egzistavo gana stiprus sinkretizmo reiškinys ir evoliucionavo dvasininkijos santykis su pagoniškais prietarais. Straipsnyje apžvelgiami krikščionėjimo Lietuvoje tyrimai: ilgą laiką Lietuvoje šie procesai nebuvo tiriami, o jei ir buvo, tai pagoniškų prietarų ar protestantizmo tyrinėjimo kontekste. Todėl XX a. atsirado studijos apie baltų tikėjimus ir jų išnykimą konfrontuojant su krikščionybe. Išskiriami šiuose tyrimuose apibrėžti tikėjimų kaitos pagrindiniai etapai: pagoniškoji Lietuva (iki 1387 m.), ikireformacinis laikotarpis (iki XVI a. vidurio), protestantiškoji ir katalikiškoji krikščionybės fazė (XVI a. II pusė-XVII a.) bei „sukrikščionintos pagonybės“ laikotarpis (XIX a.).Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Krikštas; Krikščionybė; Krikščionėjimas, monoteizmas, politeizmas, katalikybė, Lietuva, istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Baptism; Christianisation, monotheism, polytheism, Catholicism, Lithuania, historiography; Christianity; Historiography.
ENIn the article, the processes of Christianisation in Lithuania are discussed. It is stated, that they began at the ruling of Jogaila and Vytautas, when both rulers acted scandalous in international arena. The geographical position and ethnical factors of Lithuania determined that the progress of Christianity grew slowly and the true Christianization took place only at the time of Protestantism and Counter-Reformation. The result – the country became bastion of Christianity in 17th century. On the other hand, here, Christianity was rather interlaced with the relicts of the old faith. Furthermore, if the peasant of Samogitia firmly followed Christianity, the landlords worshiped various libertine movements at the time of division. Also, in Lithuania, during the period before the Reformation as well as 17th -19th centuries, rather strong phenomenon of syncretism existed and the relation between clergy and Pagan prejudices evolved. In the article, researches of Christianisation in Lithuania are reviewed: for a long time in Lithuania these processes were not analysed, and if they were, then in the context of Pagan prejudices or in the research of Protestantism. Therefore, in 20th century, studies about Baltic beliefs and their extinction in confrontation with Christianity appeared. The main stages of changing beliefs in these researches are distinguished: Pagan Lithuania (until 1387), period before Reformation (until the middle of 16th century), Protestant and Catholic phase of Christianity (second half of 16th century – 17th century) and period of "Christianised Paganism" (19th century).