LTDarbe aptariama Lietuvos christianizacija. Pažymima, kad nagrinėjant Lietuvos christianizaciją, daugiausiai dėmesio skiriama klausimams apie valdovų - Mindaugo ir Jogailos - krikštą, siejamą su išorinių santykių bei vidinės krašto padėties kontekstu. Tačiau autoriaus manymu, didesnė problema yra liaudies christianizacija ir tai, kaip tas krikščionėjimas vyko, o šis klausimas nėra pakankamai ištirtas. Autoriaus nuomone, naujų duomenų čia pateikia „Kraštų aprašymai“, 1979 m. paskelbti žurnale „Speculum“. Pažymima, kad tai svarbus ir patikimas šaltinis, nes jis buvo surašytas Mindaugo karūnavimo iškilmių dalyvio, asmeniškai žinojusio Lietuvos padėtį. Konstatuojama, kad pagal šį šaltinį Mindaugo laikais christianizacijos akcija tam tikru mastu jau buvo vykdyta. Taip pat paliudijama, jog lietuvių namuose gyveno auklės krikščionės, lietuvių išsivarytos iš Lenkijos ir Rusios karo žygių metu. Teigiama, į lietuvių liaudies christianizaciją karaliaus Jogailos ir Vytauto laikais reikia pažvelgti per Viduramžių misijų teorijos, plėtotos kelis šimtmečius bei galutinai suformuotos VIII-IX a. sandūroje, prizmę. Taip pat autorius atkreipia dėmesį į Viduramžių pabaigoje vyravusį supratimą apie laisvę ir prievartą, susijusius su velnio išsižadėjimu ir tikėjimo išpažinimu. Reziumuojama, kad Lietuvos christianizacija buvo ištisus amžius trukęs procesas. Pirmiausia pakrikštyti buvo aukštesnieji luomai, o liaudies christianizacija vyko kartu su parapijų tinklo plėtra, ir ilgą laiką liaudies mentaliteto sferoje naujasis tikėjimas funkcionavo kartu su senųjų tikėjimų reliktais.Reikšminiai žodžiai: Krikštas; Krikštas, krikščionėjimas, Lietuva, Mindaugas, Jogaila; Krikščionybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 14 amžius; Pagonybė; Valdovas; Viduramžiai; Baptism; Baptism, christianisation, Lithuania, Mindaugas, Wladyslaw II Jagiello; Christianity; Lithuanian XIV c. history; Lord; Middle Ages; Paganism.