LTStraipsnyje apžvelgiamos pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo ir šv. Brunono biografijos šaltinių interpretacijos problemos. Kvestionuojami, analizuojami ir interpretuojami pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo šaltinio – 1009 m. Kvedlinburgo analų, Saksonijos didiko Tietmaro apie 1014 m. rašytos kronikos, XI a. nuoraše išlikusio Viberto pasakojimo, Bažnyčios daktaro Petro Damianio spėjama 1040 m. rašyto šv. Romualdo gyvenimo ir prancūzo Ademaro de Chabannes'o XI a. kronikos C varianto redakcijos teiginiai. Remiantis istorikų J. Bieniako, G. Białunskio, E. Gudavičiaus, T. Baranausko, D. Barono įžvalgomis aptariama Brunono mirties vietos problema: kas nužudė šventąjį ir kur jis mirė. Neįrodyta hipoteze lieka šiuo metu Lietuvos istoriografijoje įsigalėjęs teiginys, kad pagal Tietmaro kroniką Brunonas mirė ne Prūsijoje (kaip rašo Tietmaras), o Lietuvoje ir "Prūsija klaidingai sutapatinama su Lietuva". Kiti Brunono kankinystės šaltiniai, nepasikliaujantys lenkų informacija, mini arba Prūsiją, arba visai kitus kraštus. Pats Brunonas rašė keliaująs į Prūsiją. Teigti, kad jis nukeliavo kitur, reikia kitų įrodymų. Jų ieškoma abejotinos vertės šaltiniuose. Nė vienas iš aptartų šaltinių Brunono mirties nelokalizuoja Lietuvoje. Norėdami tiesiog priverstinai Brunoną įtempti į Lietuvos istoriografiją, istorikai turėjo pasikliauti vėlesniu ir fantastiškesniu pasakojimu, išlikusiu tik XV a. kopijoje, parašytoje Brunono gimtinėje, Kverfurte. Nepakankamai argumentuotai teigiama, jog šv. Brunonas mirė Lietuvoje, ir jo mirties šaltiniai nepagrįstai naudojami kaip baltų papročių antropologiniai aprašymai.Reikšminiai žodžiai: Krikščioniškos misijos; Pagonybė; Prūsija, Jotva; Viduramžiai; Šv. Brunonas, misija, krikštas, kronika, Lietuva, Prūsija, kankinys; Christian mission; Lithuania; Middle Ages; Paganism; Prussia; Saint Bruno of Querfurt, mission, christening, annals, Lithuania, Prussia, martyr; Yotvingia.