Krikštijimas, apgyvendinimas, lietuvių reisai : Lietuvos krikštas kaip Vokiečių ordino dilema

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Vokiečių kalba / German

LTStraipsnyje į Lietuvos sukrikščioninimą žiūrima kaip į Vokiečių ordino dilemą. Keliami klausimai, ar lietuviams 1387 m. priėmus krikščionybę nebuvo pasiektas Ordino tikslas ir ar šie įvykiai nenudžiugino visų Europos krikščionių. Teigiama, jog Vokiečių ordinas buvo suinteresuotas Lietuvos apkrikštijimu, tačiau tik su sąlyga, jog krikštas vyktų jo nustatytomis sąlygomis ir jis iš jo turėtų naudos, įgydamas žemių kolonizacijos reikmėms; pagonių sielų išganymas iš tiesų Ordinui buvo tik antraeilis dalykas. Ordinas nebuvo suinteresuotas 1358 m. imperatoriaus Karolio IV ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III planais apkrikštyti Lietuvą, nes tokiu atvejų Ordinas liktų tik pasyviu stebėtoju, netektų karinių žygių misijos bei identiteto, ir ilgainiui Vokiečių ordino buvimas Baltijos jūros erdvėje taptų nereikalingu. Po 1386 m. Ordino įsiveržimo į Lietuvą pradėjo byrėti Ordino užnugaris – veiksmus kritikavo ir imperatorius, ir popiežius. Žygiai į Lietuvą uždrausti, o kryžininkų srautai mažėjo tol, kol išseko – taip pararasta materialinė nauda, kurią atneždavo kryžiaus žygiai. Vis aktyviau reikšti pasiūlymai iškeldinti Ordiną iš Baltijos regiono, kad kitose vietose jis vykdytų savo užduotį saugoti krikščionybę nuo pagonių tautų; tokį pasiūlymą dar 1358 m. davė patys lietuviai. Daroma išvada, jog Vokiečių ordinas grindė savo teisėtumą ir egzistavimą kova su pagoniškąja Lietuva, todėl riteriai ir jų užtarėjai siekė sutrukdyti Lietuvos krikštui nedalyvaujant Ordinui ir dar ilgai po krikšto lietuvius vadino „pagonimis“.Reikšminiai žodžiai: Kolonizacija; Krikštas; Krikščionybė; Kryžiaus žygiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos krikštas; Livonija (Livonia); Prūsija; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Baptism; Christianity; Christianization of Lithuania; Colonisation; Crusades; Livonia; Prussia; The Grand Duchy of Lithuania; The Teutonic Order.

ENIn the article, Christianization of Lithuania is considered as dilemma of Teutonic Order. The questions – has the aim of the Order been reached, when in 1387 Lithuania was Christianized and have these events made all Christian of Europe not happy – are brought up. It is stated, that Teutonic Order was interested in Christianisation of Lithuania, however, with condition that Christianization would take place under its terms and would benefit from it by obtaining lands for colonization. The salvation of Pagan souls was truly secondary thing for the Order. The Order was not interested in 1358 plans of Emperor Charles IV and Casimir III, King of Poland to Christianize Lithuania, because in that case, the Order would be as a passive spectator, it would lose mission of war raids and identity, and over time, the existence of Teutonic Order in the space of Baltic sea would become unnecessary. After 1386, when the Order invaded Lithuania, the cover of the Order started to collapse – both Emperor and Pope criticized its actions. The raids to Lithuania were forbidden, and the flow of Crusaders decreased until they were gone – this way material gain, which was brought by Crusades, was lost. The suggestions to evict the Order from Baltic region became more active, so that in other places it would carry out its task to protect Christianity from Pagan nations. This suggestion was given by Lithuanians in 1358. In conclusion, Teutonic Order based their legitimacy and existence on the battle with Pagan Lithuania. Therefore, knights and their defenders aimed at preventing the Christianisation of Lithuania with an absence of the Order and for a long time after Christianisation called Lithuanians "Pagans".

• Durbės mūšis ir jo atgarsiai Šventojo karo Baltijos regiono retorikoje: christianizacijos aspektas / Marius Ščavinskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 22, p. 70-84.
• The Turning point in the battle of Tannenberg (Grunwald/Žalgiris) in 1410 / Sven Ekdahl. Lituanus. 2010, vol. 56, no. 2, p. 53-72.