Kas esamybė, o kas reikiamybė – tikra ar formali

LTTarp dalykinei ir mokslinei kalbai ir terminijai svarbių gramatikos dalykų yra ir keblus vadinamųjų reikiamybės dalyvių klausimas. Sunkumas eina ne iš terminijos, o iš pačios gramatikos – tos kategorijos, klestėjusios praeityje, išlaikytos ne visų tarmių, turinys gerokai išplautas. Kai kurie dariniai reikiamo atlikti veiksmo reikšmės nebeturi (arba ne visuose junginiuose ją turi, o tik žymi – kaip ir esamojo laiko neveikiamieji dalyviai – galimybę ar net nuolatinio veiksmo ypatybę (būtinas, mirtinas, stebėtinas...), be to, turi ir labai savitų – nuo kategorinės reikšmės nutolusių leksinių reikšmių (trūktinas - 1. „kuriam ko trūksta, nepakankamas“; 2. žem. „ne viso proto, kvailas“, pusėtinas – „vidutiniškas; gerokas, smarkokas“). Nors nuo kategorijos nutolta, bet ir tai yra paveldėtas ir brangintinas kalbos turtas, užtikrinantis tradiciją ir bendrystę. Tačiau terminijos logiškumas, mikrosistemų gramatinių priešpriešų santykiai neleidžia aklai eiti šiuo keliu, pavyzdžiui, ko nereikia „leisti“, o tik dėl neišvengiamybės „leidžiama“, tai tas būtinai „leidžiamasis, -oji“ (greitis, norma...), o ne „leistinasis, -oji“. Priešybė „draudžiamasis, -oji“ (veiksmas, medžiaga, ginklas...) terminijoje laikosi tvirčiau (nors kaip tik kiekvieną „draudžiamą“ dalyką kartu reikia ir „drausti“). Gramatikos jausmo ir kartu gramatinio ir loginio mąstymo čia labai reikia terminų kūrėjams ir vartotojams, redaktoriams ir antriniams vartotojams – žurnalistams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dalykinė kalba; Dalyviai; Gramatika; Gramatinių opozicijų santykis; Kalbos kultūra; Mokslinė kalba; Reikiamybės dalyviai; Reikiamybės dalyvis; Terminija; Terminologija; Gerundive; Grammar; Language culture; Language of science; Necessitive participles; Participles; Professional language; Relations of grammatical oppositions; Scientific language; Special language; Terminology.

ENAmongst matters of grammar which are important to special language, language of science and terminology there is the tricky issue of necessitive participles. The difficulty arises not from terminology, but from the grammar itself - a content of this category which flourished in the past, but did not survive in all dialects, lacks clarity of usage. Some formations do not any longer have the meaning of an action which should or must be done (or have it, but not in all collocations and it signifies - like the present passive participle - the possibility or even the property of continual action (būtinas, mirtinas, stebėtinas...)), but in addition they have very peculiar lexical meanings, which are distant from the categorial meaning (trūktinas - 1. "kuriam ko trūksta, nepakankamas", 2. žem. „ne viso proto, kvailas”, pusėtinas - "vidutiniškas; gerokas, smarkokas"). Despite moving away from the category, such gerundives ought to be cherished, since they are an inherited treasure of the language, which ensures tradition. Logicality of terminology and relations of grammatical oppositions of microsystems do not allow a blind following of this root, for instance, a thing which should not be allowed, but is allowed only because of inevitability, is leidžiamasis, -oji (greitis, norma...), but not leistinasis, -oji. The opposite draudžiamasis, -oji (prohibitive) (veiksmas, medžiaga, ginklas...) keeps a tighter hold in terminology (every draudžiamas (prohibited) thing needs to be prohibited). In such cases a sense of grammar together with grammatical and logical thinking is very necessary for creators and users of terminology, editors and secondary users - journalists. [From the publication]