LTStraipsnyje apibūdinamas prieštaringas socialinio pasaulio ir globalizacijos pažinimo pobūdis. Formuluojami keli sociopolitologinio pobūdžio klausimai, į kuriuos „neatsakė“ 1991-ųjų sausio įvykiai. Atskirai aptariama ta palanki tautos ir valstybės vienovės siekiui situacija, kuri tada buvo susiklosčiusi ir kuria nebuvo deramai pasinaudota. Ypatingas dėmesys skiriamas priešpriešai, kuri egzistuoja ir pačiomis įvairiausiomis formomis yra įsitvirtinusi tarp lietuvių tautos ir jo pagrindu sukurtos valstybės. Pateikiama tos priešpriešos „lietuviškoji“ charakteristika: jos istorija, dabartis ir galimos ateities trajektorijos. Atskirai apibūdinama civilizacinė negalia ir jos pasireiškimo Lietuvoje pobūdis, kaip vienas iš tos priešpriešos konkrečių charakteristikų. Pateikiama sociologinė tautinės savivokos ir nacionalinio patriotizmo nuvertėjimo charakteristika. Akcentuojama būtinybė turėti valstybei aiškesnę savo tautos ir jos tvarumo ES strateginę koncepciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Tautos ir valstybės sąmoningumo dualumas; Tautos ir valstybės atskirtis; Civilizacinė negalia; Nature of globalization; Duality of conscousness of nation and state; Disjuncture of nation and state; Civilized disability.
ENThe article describes the contradictory nature of the knowledge of the social world and globalisation. It formulates several questions of socio-political nature that were not “answered” by the events of January 1991. The article also discusses the situation in those days, which was favourable for achieving the unity of the nation and the state and which was not duly exploited. The article gives special attention to the contradiction between the Lithuanian nation and the state created on its basis. The Lithuanian characteristics of this contradiction are presented: its history, its presence, and its possible future trajectories. Furthermore, the article describes the civilisational malaise and the type of its manifestation in Lithuania, as one of the particular characteristics of the contradiction under discussion. It provides a sociological characterisation of the devaluation of national self-consciousness and national patriotism. The article emphasises the need for the state to have a clearer strategic conception of its nation and the nation’s resilience in the EU.