LTŠiame straipsnyje apžvelgiami laikraščio „Lietuvos ūkininkas“1909–1928 m. leisto priedo Sveikata ligų pavadinimai. Sandaros atžvilgiu skiriami vienažodžiai ir sudėtiniai ligų pavadinimai. Sudėtiniai pagal juos sudarančių dėmenų skaičių skirstomi į dvižodžius, trižodžius ir daugiažodžius pavadinimus. Kilmės atžvilgiu skiriami lietuviški, svetimos kilmės (tarptautiniai žodžiai ir svetimybės) ir hibridiniai ligų pavadinimai. Vienažodžius ligų pavadinimus daugiausia sudaro lietuviški žodžiai. Nemažai yra ir tarptautinių žodžių, daugelis turi lietuviškus atitikmenis. Medicinos terminijos grynumą dar mažina neretos svetimybės. Daugiausia „Sveikatoje“ yra sudėtinių – dvižodžių ir trižodžių – ligų pavadinimų, kurių dauguma sudaryti iš lietuviškų dėmenų, nors nemažai sudaryta ir iš mišrios kilmės dėmenų, t. y. kai vienas dėmuo (ar du) yra lietuviškas, o kitas – svetimos kilmės (dažniausiai tarptautinis, rečiau – svetimybė). Atskirai aptarti ligų ir ligų grupių pavadinimai su nomenklatūriniu žodžiu liga. Dvižodžių ir trižodžių ligų pavadinimų gausa rodo terminijos plėtojimąsi, kalbamo raidos tarpsnio medicinos terminijos tobulėjimą. Nors pasitaiko rašybos įvairavimo atvejų, nenusistovėjusių fonetikos, gramatikos ar kt. dalykų, tačiau apskritai dauguma Sveikatos ligų pavadinimų yra gana taisyklingi. Vienažodžiai ir sudėtiniai (daugiausia dvižodžiai, o dažniausiai tik atskiri jų dėmenys) ligų pavadinimai ypač išsiskiria sinonimų ir variantų gausa. [Iš leidinio]Kadangi priedas buvo leidžiamas medicinos žinių populiarinimo tikslais ir skiriamas plačiajai visuomenei, tai autoriai gal labai ir nesistengė, o neretai dar ir neįstengė išvengti sinonimų – tai buvo ne tik medicinos terminijos kūrimosi laikotarpis, bet ir pačios bendrinės kalbos leksika dar buvo nenusistovėjusi. „Sveikatoje“ vartojami ligų pavadinimai jau turi būdingų mokslinės terminijos bruožų – greta daugumos vienažodžių ir sudėtinių ligų pavadinimų yra pateikiami jų lotyniški atitikmenys, rūšinėms sąvokoms įvardyti vartojamos įvardžiuotinės būdvardžių ir dalyvių formos. „Sveikatos“ ligų pavadinimai yra įdomi ir vertinga medžiaga istoriniu požiūriu. Priedas „Sveikata“ ne tik tęsė jau bent prieš pusantro šimto metų pradėtą medicinos žinių skleidimo, jų populiarinimo tarp žmonių darbą, bet ir neabejotinai jį išplėtojo ir patobulino, taigi beveik per dvidešimt priedo leidimo metų lietuviškoji medicinos terminija tampa grynesnė, taisyklingesnė ir moksliškesnė, nors dar gerokai variantiška.Reikšminiai žodžiai: "Lietuvos ūkininkas"; Barbarizmai; Kalbos kultūra; Ligų pavadinimai; Medicininė terminija; Onomastika; Priedas "Sveikata"; Sinonimai; Sinonimai ir variantai; Tarptautiniai žodžiai; Terminai; Terminas; Terminija; "Lietuvos ūkininkas"; Barbarisms; International words; Language culture; Medical terminology; Names of diseases; Names of illnesses and diseases; Onomastics; Supplement "Sveikata"; Synonyms; Synonyms and variants; Term; Terminology.
ENThis article deals with the names of diseases in "Lietuvos ūkininkas" supplement "Sveikata", which was published between 1909-1928. In respect of structure, one-word and complex names of diseases could be differentiated. Complex names are twoword, three-word or multi-word names. In respect of origin, names of diseases can be Lithuanian, of foreign origin or hybrid. One-word names most often are Lithuanian. There are quite a lot of international words, many of them have Lithuanian equivalents. The purity of the medical terminology is diminished by frequent barbarisms. Most of terms in "Sveikata" are two-word or three-word names of diseases, most of which are made from Lithuanian elements. There are also quite a lot of names of mixed origin when one element (or two) is Lithuanian and another one - foreign (more often it is an international word, less frequently - barbarism). The names of diseases and names of their groups with the word liga (disease) are discussed separately. The abundance of two-word and three-word names of diseases reflects the development of terminology during the period examined. Despite some cases of the orthographic variations, unsettled phonetics, grammar and other things, most of the names of diseases in "Sveikata" are quite regular. Names of diseases (especially two-word terms and most often only their elements) have plentiful synonyms and variants. Since the supplement "Sveikata" was published with the objective of popularising medical knowledge and was aimed at the general public, the authors of it did not make a special effort to avoid synonyms and sometimes were even not able to try - this was the stage when not only medical terminology was developing, but also common language was not fully settled. [...]. [From the publication]